Votas Švč. Mergelei Marijai – 2020-06-20

Birželio 20 d. 18:00 val. šv. Mišiose minėsime Nekaltosios Marijos Širdies šventę. Mišių metu prie Kretingos bažyčios Marijos altoriaus bus pakabintas kontempliatyvių sesučių vienuolyne pagamintas prašymo ir dėkingumo votas Marijai už jos pagalbą Lietuvai Covid 19 pandemijos metu. Tokie patys votai bus pakabinti 9 Lietuvos Marijos vardo bažnyčiose.

 

Naujoji ir senoji Dubingių bažnyčiosDubingių Šv. Jurgio bažnyčia

Marijos Kelrodės paveikslas, kur bus kabinamas votas.Dubingių bažnyčia praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje sudegė iki pamatų. Šiandien mecenatų Aurelijaus ir Aurelijos Rusteikų ir parapijos bendruomenės pastangomis yra baigiama statyti ir jau veikia nauja bažnyčia. Ji, kaip ir sudegusioji, vadinama Šv. Jurgio vardu, tačiau XVII a. paskutiniame ketvirtyje ir per visą XVIII amžių šventovė turėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą. Ilgą laiką bažnyčios didįjį altorių puošė Švč. M. Marijos Nekaltai Pradėtosios atvaizdas, labai gerbtas parapijiečių. Žinoma, jog 1726 m. jį supo koralų bei kriauklelių vėriniai ir metaliniai votai. Parapijoje nuo XVIII a. gyvuoja Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės gerbimo tradicija, vyksta Škaplierinės, šv. Jurgio ir šv. Mato atlaidai.

 

Šv. Jonų bažnyčiaVilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia (Šv. Jonų bažnyčia)

Stovi Vilniaus senamiestyje, Vilniaus universiteto teritorijoje.
1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva.
1571 m. kovo 11 d. Žygimantas Augustas bažnyčią atidavė jėzuitų įsteigtai Vilniaus kolegijai.
1963 m. bažnyčia perduota universitetui.
1964–1979 m. restauruota (archit. Romano Jalovecko projektas).
1979 m. įrengtas Mokslo muziejus.
1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, atkurta parapija.
1991 m. liepos 11 d. pašventinta.
2000 m. baigti ir pašventinti didieji vargonai. Jie yra didžiausi Lietuvoje. 1993 m. rugsėjo 5 d. joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

 

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiaKlaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

Altorinės sienos freska „Marija Taikos Karalienė“.1956 m. buvo duotas leidimas statyti naują bažnyčią Klaipėdoje. Miesto komiteto sprendimu Klaipėdos katalikų bendruomenei buvo perduotas užmiestyje, Rumpiškės gatvėje, esantis 1 ha pelkėtas žemės plotas.
1957 m. birželio 30 d. surengtos didelės bažnyčios kertinio akmens pašventinimo iškilmės.
1962 m. nepaisant tikinčiųjų prieštaravimų, prasidėjo bažnyčios griovimo darbai.
1962 m. šis pastatas buvo perduotas „Lietuvos SSR Liaudies Filharmonijai“. Jame įkurtas šios įstaigos filialas.
Nuo 1960 m. iki 1988 m. dėl sovietų antibažnytinės politikos tikintieji negalėjo naudotis Marijos Taikos Karalienės bažnyčia,
1988 m. lapkričio 24 d. filharmonija surengė paskutinį koncertą.
1988 m. lapkričio 25 d. koncertų salė jau buvo paruošta tos dienos vakarinėms šv. Mišioms. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius kartu su Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu Bronislovu Burneikiu ir Klaipėdos dekanato kunigais.

Altorinės sienos freska „Marija Taikos Karalienė“.
Dailininkas Antanas Kmieliauskas 1989 m. 1960 m. dailininkas A. Kmieliauskas už nutapytą pirmąjį Didžiojo altoriaus paveikslą buvo išmestas iš Dailininkų sąjungos.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiaKretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslas1602 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia Kretingsodyje ir įsteigtas bernardinų vienuolynas.
1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir LDK etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu.
1940 m. liepos 26 d. sovietinė valdžia uždarė vienuolyną.
1982 m. klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą sugriautas bokštas.
1989 m. į Kretingą sugrįžo pranciškonų vienuoliai, ir lapkričio 19 d. jie aukojo pirmąsias Šv. Mišias.

Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslas
Pagal Simono Čechavičiaus (1689-1775) darbą 1831 m. nutapė Raudondvario dvarininkaitė Rožė Parčevskytė (1799–1852).
Mergelė Marija vaizduojama kaip Nekaltai Pradėtoji, pasirodžiusi danguje – šio tipo paveikslai sujungia Nekaltojo
Prasidėjimo ir Mergelės Marijos Ėmimo į dangų temas. Paveikslas laikomas stebuklingu, nuo seno puošiamas votų.

 

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiaPivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Dievo Motinos paveikslas1639 m. Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai.
1648 m.vienuoliai pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje.
1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai.
1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant kalvos pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
1935 m. bažnyčia atnaujinta.
Bažnyčia klasicistinė, lotyniško kryžiaus plano, su 4 mūrinių kolonų portiku, trikampiu frontonu. Vidus 3 navų.
Pivašiūnai nuo seno garsūs Žolinės ir Mergelės gimimo atlaidais.

Dievo Motinos paveikslas
Didžiajame altoriuje yra stebuklingu laikomas tapytas Dievo Motinos
paveikslas su sidabriniais apkalais (1943 m. restauruotas; 1988 m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotu vainiku, gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą).
Spėjama, kad jis galėjęs būti atvežtas iš Turkijos ir buvęs jau pirmojoje kaimo bažnyčioje 1648 m.

 

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

1938 m. liepos 3 dieną įvyko iškilmingas naujai pastatytos bažnyčios pašventinimas ir jai buvo suteiktas Šv. Antano Paduviečio vardas. Bažnyčios pašventinimo apeigas atliko jos statytojas kun. N. Petkus.
Bažnyčia yra trinavė. Išsiskiria keturi didesni vitražiniai langai. Interjerą pagyvina du mažesni vitražiniai langai, esantys abiejose didžioje altoriaus pusėse. Šiandien bažnyčioje yra trys altoriai. Centrinis altorius yra medinis, pagamintas Italijoje. Jį sukūrė menininkas Joseph Rifesser jaunesnysis (Alterbauer Ortisei, (Balzano) Italy).

Švč. Mergelės Marijos Skulptūra
Manoma, kad skulptūros autorius yra Vladas Čižauskas. Jis buvo garsus bažnytinės įrangos ir dekoracijų kūrėjas ir atnaujintojas, gyvenęs ir dirbęs Šiauliuose.
Prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros jau kabo keli votai, kaip padėka už maldų išklausymą.
Priekulės bažnyčioje švenčiami Marijos Dangun Ėmimo atlaidai.

 

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikaŠiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika

Mergelės Marijos su Kūdikiu (Marijos Šiluviškės) paveikslas1457 m. pastatyta pirmoji bažnyčia šioje vietoje.
Vėliau Šiluva buvo įsukta į kalvinizmo ir katalikybės verpetus.
1608 m. čia apsireiškusi Mergelė Marija pasitarnavo Katalikų Bažnyčios žemės ir turtų atgavimui.
1651 m. čia vėl pastatyti medinę bažnyčią, kuri dėl greitai pasklidusios apsireiškimo žinios tapo ankšta užplūdusiems piligrimams.
1786 m. ilgų pastangų dėka buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri tebestovi iki šiol. Joje kasmet vyksta garsieji Šiluvos atlaidai, gausūs stebuklingų išgijimų bei kitokių Dievo suteiktų malonių liudijimų. Mergelės Marijos su Kūdikiu (Marijos Šiluviškės) paveikslo, prie kurio bus kabinamas votas, kilmė neaiški. Pirmą kartą jis minimas 1646 m. vysk. Jurgio Tiškevičiaus pranešime Šventajam Sostui. Vyskupas rašo, kad Šiluvos bažnyčioje esantis Švč. Mergelės paveikslas garsėja malonėmis ir dvasiškomis dovanomis. Apie XVI a. vidurį katalikų klebonas J. Holubka, slėpdamas paveikslą nuo įsigalėjusių kalvinų, esą užkasęs jį drauge su Šiluvos bažnyčios dokumentais žemėje. Vėl pagerbti paveikslą maldininkai galėję tik po 1622 m., atstačius katalikų bažnyčią. Tikinčiųjų dėkingumą Dievo Motinai liudija gausūs votai, supantys šį paveikslą.

 

Skudutiškio Švč. Trejybės bažnyčiaSkudutiškio Švč. Trejybės bažnyčia

Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas1724 m. pastatyta koplyčia vietoj buvusios senesnės.
1782 m. vizitacijų aktuose nurodyta supuvusi bažnyčia.
1859 m. ji perstatyta.
1915 m. paskirtas kunigas Julijonas Svirskis pastatė kleboniją, įsteigė lietuvių mokyklą.
1922 m. įkurta parapija.
1939 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią.
Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su aukštu bokštu, turi sudėtingos kompozicijos fasadą.

Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas
Paveikslas, tikinčiųjų laikomas stebuklingu, yra pagrindiniame bažnyčios altoriuje.
1710 m. per marą išgarsėjo stebuklingas Skudutiškio Švč. Marijos Sopulingusios paveikslas yra gausiai puošiamas votais.

 

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikaTrakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslasBažnyčia pastatyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva 1409 m., jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą titulas. Bažnyčios istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybingumu ir pamaldumu Švč. Mergelei Marijai. XVIII a. pr. per Šiaurės karą šventovė gerokai apgriauta, iki 1719 m.atstatyta ir rekonstruota, per 1794-ųjų sukilimą degusi, 1796 m. ir vėliau daug kartų restauruota. 2017 m. Dievo kulto ir sakramenų kongregacija, įgaliota popiežiaus Pranciškaus, išleido dekretą, kuriuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas

XVI a. stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pr. kitoje jo pusėje buvo užrašyta, kad Vytautui Krikšto proga paveikslą dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.
Mergelės Marijos atvaizdui su kūdikėliu Jėzumi taip pat suteiktas Lietuvos globėjos titulas.