Porciunkulės atlaidai – vieni seniausių ir prasmingiausių Katalikų Bažnyčios visuotinių atlaidų, švenčiami rugpjūčio 2 dieną. Jie kilo iš nedidelės Porciunkulės bažnytėlės netoli Asyžiaus, kur XIII a. pradžioje šv. Pranciškus patyrė ypatingą Dievo malonę ir tarė: „Noriu visus pasiųsti į dangų.“ Šiais žodžiais jis motyvavo prašymą popiežiui Honorijui III suteikti visuotinius atlaidus kiekvienam, kuris nuoširdžiai išpažins savo nuodėmes, priims Komuniją ir tą dieną aplankys Porciunkulės bažnyčią.

1216 m. užgimę Porciunkulės atlaidai greitai paplito – pirmiausia pranciškonų bažnyčiose, o šiandien šią dvasinę dovaną tikintieji gali gauti bet kurioje katalikų bažnyčioje, jei įvykdo būtinas sąlygas: atlieka išpažintį, dalyvauja Mišiose, priimą Komuniją ir meldžiasi popiežiaus intencijomis.

Šios šventės esmė išliko tokia pati per amžius – tai Dievo gailestingumo ir atleidimo ženklas, kviečiantis į atsivertimą, tikėjimo atnaujinimą ir širdies ramybę. Porciunkulė – tai vieta, kur „pulsuoja šv. Pranciškaus širdis“, o jos žinia – vis dar gyva ir aktuali: kvietimas eiti Evangelijos keliu, nešti taiką, gailestingumą ir viltį.