2021 m. sausio 15 d. 11.00 val. Kretingoje įvyks
mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo,  kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų metų atidarymas

Minėjimas  bus pradedamas  prie  J. A. Pabrėžos paminklo  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija   Kretingos senosiose kapinėse  prie J. A. Pabrėžos kapo antkapinės koplyčios.  Minėjimą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracija,  Kultūros ir sporto skyrius ir  Mažesniųjų brolių ordino  Lietuvos šv. Kazimiero provincija.

2021- ieji kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai

Jurgis Ambraziejus Pabrėža – įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, aistringas savo krašto kalbos ir istorijos mylėtojas, minias uždegantis oratorius ir pamokslininkas, pavyzdingas dvasininkas, kurio svarbiausias gyvenimo tikslas – diegti Kristaus Evangeliją  ir visomis galiomis bei talentais tarnauti žmonėms.

Kunigas pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, 19 amžiaus  botanikas, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, gydytojas ir farmacininkas įnešė ypač svarų indėlį  į Lietuvos mokslą, švietimą, socialinį bei dvasinį gyvenimą.

J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime Skuodo rajone. 1786–1791 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje, apie 1791–1794 m. studijavo mediciną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje (Vilniaus universitete).   1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime ir po to į medicinos studijas Vilniaus universitete nebegrįžo. 1794 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, 1796 m. įšventintas kunigu. Buvo vikaras Šiluvos 1796-1798 m., administratorius Raudėnų 1798-1800 m., Tverų 1800-1802 m,  Plungės 1802-1807 m., parapijose,  1807-1817 m. – altarista Kartenoje. Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas.  1816 m. gruodžio 7 d., būdamas 45-erių metų amžiaus, Jurgis Pabrėža įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų  pabaigęs noviciatą 1817-ųjų gruodžio 9 dieną,  iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambraziejaus vardą ir gyveno bernardinų vienuolyne, kur atsidėjo homiletikai, botanikai, lituanistikai, pedagogikai, medicinai ir kitai veiklai  iki pat savo mirties 1849 m.

Šiandien J. A. Pabrėža pelnytai yra vadinamas lietuvių botanikos tėvu. Jis sukūrė ir pagrindė lietuvišką botanikos mokslo terminiją, naudojamą iki šiol.  Jis yra sisteminio, mokslinio,  didžiausio per visą XIX a. Lietuvos mokslo istoriją botanikos veikalo Taislius augyminis,  parašyto 1843 m lietuviškai (žemaitiškai) ir išleistas  2003 -2015 m.  Lietuvoje,  įtraukto į į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo  registrą  Pasaulio atmintis, autorius. Jo palikimas – botanikos ir fitoterapijos srities rankraščiai, sudarantys  apie 4 tūkst. puslapių –  šiandien yra laikomi vertingu mokslinio tyrimo objektu.  Savo rankraščius J. A. Pabrėža skyrė tiems,  kuriuos jis gydė: „Skiriu savo darbą patogumui ir gelbėti sveikatą tų, kurie arti neturi vaistinės ar daktaro, bet ir skurdžiai gyvena ir anksti mirti turi“.

J. A. Pabrėža 1831-1834 m parašė pirmąjį  lietuvišką (žemaitišką) geografijos vadovėlį Geograpyje (Źemiuraszts), kurio rankraščio perrašas skelbiamas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje  Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija.

J. A. Pabrėža yra lietuvių (žemaičių) bendrinės kalbos kūrėjas, mokyklos ugdyti rašomąją bendrinę žemaičių kalbą pradininkas, iniciatorius. Jis sukūrė savitą žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą. 19 a. pirmojoje pusėje buvo Kretingos bernardinų vienuolyne veikusio neformalaus lietuvių (žemaičių) kultūros centro idėjinis vadovas ir ideologas. Jo ir jo mokinių (sekėjų) pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) bendrinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje. 2019 m. J. A. Pabrėžos sekėjų (Simono Groso, Juozapo Butavičiaus, Simfronijaus Žabakevičiaus) rankraščių kolekcija Neformali lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. įtraukta į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis.

J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių, tokių kaip Mokslós Rodąs Ko reyk Noręt Geró smerczió nóumyrty (1844 m.), Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas (1846 m.); Parkratymas tąn sąuźines (1846 m.), Kninga -Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu (1822 m.)  Pamoksłay Wayringosy Materyjosy  ir kt. autorius.  Jo rankraštinis paveldas  saugomas Lietuvos atminties institucijose, šiandien sėkmingai tarnauja mokslinio pažinimo tikslams ir yra publikuojamas.

J. A. Pabrėžos gyvenimas ir veikla nušviesta Viktoro Gidžiūno monografijoje Ambroziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus, moksliniai darbų tyrinėjimai paskelbti Giedriaus Subačiaus studijoje  J. A. Pabrėžos žemaičių kalba, Antano Salio, Vaclovo Biržiškos  ir kt. veikaluose.

J. A. Pabrėžos atminimas įamžintas senosiose Kretingos kapinėse, kuriose prie centrinio tako esančio jo kapo, XIX a. pabaigoje paženklinto granitiniu kryžiumi, stovi neogotikos stiliaus mūrinė koplyčia, puošta bokšteliais ir subtiliomis angelų skulptūromis. Koplyčia pastatyta XX a. 4 dešimtmetyje tuometinio pranciškonų vienuolyno gvardijono tėvo Augustino Dirvelės OFM pastangomis.  Tarpukario Lietuvoje buvo parengta beatifikacijos byla dėl kunigo, pranciškono J. A. Pabrėžos paskelbimo palaimintuoju. Kapas-koplytėlė iki šių dienų gausiai lankoma tikinčiųjų, o koplytėlės viduje negęsta žvakių liepsnos.

Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtintu planu siekiama paminėti mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąsias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikimą bei atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, švietimui ir dvasinės kultūros puoselėjimui.  Plane numatytos J. Ambraziejaus Pabrėžos veiklai skirtos mokslinės konferencijos ir minėjimai, edukaciniai, kultūriniai ir pažintiniai renginiai, laidos ir publikacijos. Mokslinę konferenciją „Jurgis Ambraziejus Pabrėža – vienuolis, botanikas, gydytojas, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjas“ organizuos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijos parapija ir Kretingos rajono savivaldybė. Lietuvos mokslų akademija organizuos mokslo ir kultūros popietę Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-sioms metinėms paminėti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuos respublikinę biologijos (9–12 kl.) olimpiadą, skirtą Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai. Kretingos rajono savivaldybė organizuos turistinio maršruto Kretingos mieste „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos keliais“ parengimą.

Bus vykdomi Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimo įamžinimo darbai Kretingoje – bus įrengta informacinė lenta Apreiškimo vienuolyne ir vardinė klasė Pranciškonų gimnazijoje. Senosiose kapinėse bus restauruota antkapinė koplyčia.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metams skirtos laidos bus transliuojamos LRT televizijoje ir radijuje, „Marijos radijuje“, bus sukurtas pasakojimų ciklas interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija parengs ir išleis leidinį „J. A. Pabrėžos asmeninė biblioteka: katalogas“ ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos pamokslų rinkinį.