2021-ieji – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai

2021 m. sausio 15 d. 11.00 val. Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų metų atidarymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų minėjimo 2021-aisiais planą.

Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais renginiais, kitomis veiklomis bus pagerbtas Lietuvai nusipelniusios asmenybės, vieno iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, mokytojo, kunigo, garsus pamokslininko, nuodėmklausio, dvasios tėvo, Trečiojo ordino pranciškono, dvasinio turinio knygų autoriaus, liaudies gydytojo, lietuvių botanikos tėvo, poeto, menininko, žemaičių bendrinės kalbos kūrėjo, mokyklos, ugdyti rašomąją bendrinę žemaičių kalbą pradininko, pirmojo lietuviško (žemaitiško) geografijos vadovėlio ir geografijos terminų autoriaus, švento gyvenimo žmogaus Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos OFS (1771–1849) atminimas.

Plane numatytus minėjimo renginius ir konferencijas, edukacinius, kultūrinius, pažintinius renginius organizuos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslų akademija, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolynas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas, Kretingos rajono ir Kelmės rajono savivaldybės, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, Kretingos rajono švietimo centras, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos muziejus, Kretingos rajono ir Salantų kultūros centrai. Atminimo įamžinimo darbus planuoja Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija, viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija, viešinimo ir leidybos darbus atliks Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurija, viešoji įstaiga „Marijos radijas“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų pradžios minėjimas bus pradedamas prie J. A. Pabrėžos paminklo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija Kretingos senosiose kapinėse prie J. A. Pabrėžos kapo antkapinės koplyčios. Minėjimą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija.

Du šimtai metų – tai labai ilgas laiko tarpas, per kurį daug įdomių, nusipelniusių asmenybių pradingo užmarštyje. Tačiau kuklaus vienuolio J. Pabrėžos vardas tebėra gyvas ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Norint giliau pažinti jo gyvenimą, asmenybę ir suprasti jo pavyzdį, nepakanka atsiminti pavardę, nepakanka žinoti, kad tai buvo garsus pamokslininkas ir begaliniai geros širdies žmogus. Nepakanka susipažinti su biografijos faktais, publikacijomis ir mokslo raštais… Norint geriau jį pažinti, reikia suprasti, iš kur ėjo tas jo kilnumas, kodėl jo pamokslų žodžiai taip virpino klausytojų širdis, kas buvo jo gyvenimo tikslas ir siekinys, į ką jis kreipė ligonių, klausytojų ir skaitytojų mintis… Jo pamokslai tebėra aktualūs šių dienų pasaulyje dvasine, socialine, istorine bei etnokultūrine prasme.

Tėvas Ambraziejus buvo nepaprastai universalus žmogus – puikiai suderino mokslą ir tikėjimą bei teologines žinias: domėjosi įvairiomis mokslo, meno, medicinos sritimis, naujienomis, bet tuo pačiu puikiausiai išmanė ir puikiai citavo daugybės Bažnyčios tėvų raštus. Nors mokslo ragavo nelabai daug (gimnazija, nebaigtos universiteto studijos, du metai seminarijos), tačiau žinių nuolat ir nepaliaujamai siekė savo jėgomis, pasižymėjo nepaprasta erudicija. Sakydamas pamokslus, klausydamas išpažinčių – gydė žmonių sielas, bet didelę savo laiko dalį skirdavo ir kūno ligų gydymui. Kretinga gali didžiuotis, kad būtent čia gyveno ir amžino poilsio atgulė žmonių gyvenimuose stebuklus daręs nepaprastas, Dievo apdovanotas žmogus.

J. A. Pabrėža gimė 1771 metais sausio 15 dieną Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje. 1785–1792 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Vilniaus universitete studijavo istoriją, anatomiją, botaniką, chemiją, chirurgiją, fiziką, prigimtinę teisę ir teologijos dalykus , išmoko aštuonias kalbas. Mokslų nebaigė įsitraukęs į Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Grįžęs į Žemaitiją, 1794 m. tapo Varnių kunigų seminarijos klieriku, 1796 m. įšventintas į kunigus. Jautė didelę atsakomybę už savo parapijiečių sielų išganymą, labai rimtai ir atsakingai ruošėsi pamokslams, nuodugniai studijavo šv. Raštą, įvairių šventųjų ir garsių pamokslininkų veikalus, stengėsi pažinti tos vietovės, kurioje pamokslaus, žmonių gyvenimo būdą, įpročius, ydas, kad klausytojams pamokslas būtų aktualus ir suvokiamas. Kunigavo daugelyje žemaičių krašto parapijų: Šiluvoje, Raudėnuose, Tveruose, Kretingoje, Kartenoje, Plungėje. Liaudyje garsėjo kaip uolus, išmintingas išpažinčių klausytojas ir pamokslininkas, kurio pasiklausyti plaukė minios žmonių iš visų parapijų.

1816 m. gruodžio 7 d., būdamas 45-erių metų amžiaus, Jurgis Pabrėža įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambrozijaus (Ambraziejaus) vardą. 1821–1827 m. ėjo Kretingos vienuolyno pamokslininko pareigas, Kretingos gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, gamtos mokslus, vėliau buvo paskirtas gimnazijos kapelionu. Žemaičių vyskupo pareigas einantis Juozas Chrizostomas Gintila kukliam tretininkui J. Pabrėžai buvo pasiūlęs eiti savo kapeliono ir sekretoriaus pareigas, tačiau šis garbingų pareigų atsisakė.

J. A. Pabrėža mirė 1849 metų spalio 30 dieną Kretingoje. Palaidotas Kretingos parapijos senosiose I kapinėse.

Šiandien apie Jurgį Pabrėžą daugiausiai rašoma, kaip apie botaniką, kurio darbai lietuvių–žemaičių kalba turi didžiausią išliekamąją vertę. Tačiau jo palikimas daug platesnis: apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 psl. geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, savotiškas filosofinis veikalas „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus. Jis mokėjo lotynų, graikų, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių ir vokiečių (šiek tiek) kalbas, skaitė daug įvairios literatūros ir užsirašinėjo visa, kas jį domino bei svarbius patarimus iš kitų mokslininkų darbų, taip pat kruopščiai užsirašinėjo savo atradimus.

2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ rankraštis buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

XIX a. I pusėje Kretingos bernardinų vienuolyne kun. J. A. Pabrėža su mokiniais (Simonu Grosu, Juozapu Butavičiumi, Simfronijumi Žabakevičiumi) žemaičių kalbos pagrindu sukūrė lietuvių bendrinės kalbos projektą – Neformalią lituanistinę bendrinės kalbos mokyklą, kuri savo mastu neturėjo lygių Lietuvoje. Deja, šios idėjos nebuvo įgyvendintos. 2019 metų rugsėjį šiai Neformaliai lituanistinei kalbos mokyklai įteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinio dokumentinio paveldo registro „Pasaulio atmintis“ liudijimas.

2005 metais J. Pabrėža, kartu su Kretingos įkūrėju Jonu Karoliu Chodkevičiumi bei Kretingos savininku, pirmosios vidurinės mokyklos įkūrėju, mūrinės statybos mieste pradininku Ignacu Jokūbu Masalskiu tapo pirmaisiais Kretingos rajono Garbės piliečiais.

Žemaičiai iki šių dienų Jurgį Pabrėžą prisimena ir gerbia kaip švento gyvenimo žmogų, jautriasielį kūno ir sielos gydytoją. Vėlinių dieną jo kapo koplytėlė skęsta žvakelių jūroje. Žmonės prie kapo ateina pasimelsti, paprašyti užtarimo ligose ir kasdieniuose dalykuose.

Informaciją parengė
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius
Jolanta Klietkutė, Kretingos muziejaus Archeologijos ir
istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė-istorikė