|
Autorius Johannes Jørgensen
|
 „Yra du būdai, kaip broliams, iš meilės Kristui vykstantiems pas klaidatikius, elgtis pas juos. Vienas būdas yra nesiginčyti ir nesikivirčyti nė vienu žodžiu, bet dėl Dievo būti klusniems visiems kūriniams ir taip išpažintų esantys krikščionys. Kitas būdas – matant, kad tai patiks Viešpačiui, skelbti Dievo Žodį ir raginti tikėti Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, pasikrikštyti ir tapti krikščionimis. Broliai turi atminti, kad save pačius ir savo kūnus yra atidavę mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, ir kad iš meilės jam jie neturi nusileisti nei regimiems, nei neregimiems priešams, nes Viešpats sako: „Kas praranda savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės amžinajam gyvenimui.“
Neabejotinai būtent tokie jausmai lydėjo Pranciškų ir jo palydovą Pietrą dei Katanį 1219 metų šv. Jono dieną iš Ankonos uosto įlipusius į kryžininkų laivą ir žvelgiančius į tolstančią Italiją. Tais laikais kelionė į Šventąją žemę trukdavo mėnesį. Tik liepos pabaigoje Pranciškus išlipo į krantą Šv. Joanos Akrietės uoste, kur jį matyt pasitiko brolis Elijas.
Galbūt Pranciškus su savimi iš Europos atsigabeno dar keletą brolių. Tai galėtų paliudyti vienas su Kipru siejamas pasakojimas apie tokį brolį Barbarą. Galbūt, šv. Joanos Akrietės uoste prie jo prisidėjo dalis Palestinoje buvusių brolių ir nulydėjo jį į kryžininkų kariuomenę, Egipte apgulusią Damietą.
Šios galingos tvirtovės apgultis buvo užtrukusi jau ilgai (nuo 1218 m. gegužės), ir, rodės, niekada nesibaigs. Beveik kasdien kildavo naujų kovų. Vos kelios dienos iki Pranciškaus atvykimo, liepos 20 dieną įvyko didelis mūšis, kuriame galvas padėjo du tūkstančiai saracėnų. Liepos 31 d. kryžininkai ryžosi Dagietės šturmui, tačiau buvo atmušti musulmonų, vedamų dviejų narsių vadų Meleko el Kamelo, Egipto sultono ir jo brolio, Damasko sultono Meleko el Moademo, krikščionių vadinamo Konradinu, ir patyrė didelių nuostolių.
Iš pradžių Pranciškui pakankamai veiklos atsirado pačių kryžininkų kariuomenėje. Krikščionių stovykla doroviniu požiūriu buvo žemai kritusi. O po dar vieno didelio kryžininkų pralaimėjimo rugpjūčio 29 dieną, kai mūšio lauke liko gulėti penki tūkstančiai vyrų, jų širdys jau buvo pasirengusios priimti Pranciškaus atsivertimą skelbiančius pamokslus. Apie jų poveikį laiške draugams iš Damietos rašo Žakas de Vitry:
„Raineris, Šv. Mykolo vienuolyno prioras perėjo į mažesniųjų brolių ordiną, sparčiai plintantį visame pasaulyje, nes jie taip tiksliai seka pirmosios krikščionių bendruomenės ir apskritai apaštalų gyvenimu... Taip pat ir mano kunigas Kolinas Anglas ir kiti du mano palydovai perėjo į šį ordiną. Tai mokytojas Mykolas ir ponas Matas, kuriam buvau pavedęs Šv. Kryžiaus bažnyčios sielovadą. O dabar vos nulaikau kantorių, Henriką ir kitus.“
I šiuos kraštus Pranciškus atvyko visų pirma tam, kad gautų progą įgyvendinti savo seniai brandintą svajonę – stoti veidas į veidą su klaidatikiais ir skelbti jiems Dievo Žodį. Po pastarojo didelio pralaimėjimo buvo pradėtos taikos derybos; matyt, Pranciškus tuo pasinaudojo ir kartu su tik vienu broliu – Bonaventūra mini Iliuminatą – apsilankyti pas Meleką el Kamelį. Su pasiekusiais saracėnų forpostą dviem mažesniaisiais broliais nebuvo švelniai pasielgta, tačiau Pranciškui vis šaukiant Soldan! Soldan! pavyko pasiekti, kad būtų nuvestas pas Meleką el Kamelį. Šis, rodos, neįsižeidė dėl Pranciškaus pamokslo, bet suteikęs malonę išsiuntė įžūlųjį Evangelijos skelbėją šiais žodžiais: „Melskis už mane, kad Dievas apreikštų man, kuris tikėjimas jam maloniausias!“ Pasak Žako de Vitry, Pranciškus dar nemažai dienų pamokslavo mohametonų stovykloje, bet nepasiekė didesnių rezultatų.
Nežinome, kiek laiko Pranciškus praleido kryžininkų kariuomenėje. Lapkričio 5 d. Damieta krito, ir ten prasidėjo toks laukinis ir žiaurus plėšimas, kad švelnųjį Evangelijos skelbėją turėjo apimti siaubas, pasibaisėjimas. Ar galėtume manyti kitaip, nei kad jis nusipurtė nuo kojų dulkes ir nutarė aplankyti šventąsias vietas, šalia kurių taip arti buvo ir kurios turėjo traukti jį tokia galia, kuriai neįmanoma atsispirti? Kurgi kitur galėjo Pranciškus švęsti 1219 m. Kalėdas, jei ne Betliejuje, kurgi kitur Apsireiškimą Marijai kitais metais, jei ne Nazarete, kurgi kitur Didįjį penktadienį ir Velykas, jei ne Jeruzalėje, Getsemanės sode ir ant Golgotos? Pranciškaus biografai neprataria nė žodžio apie šį jo gyvenimo laikotarpį, bet, kai sugrįžusį jį regime švenčiantį Kalėdas prie ėdžių Grečijuje, drįstame įžvelgti tame Kalėdų nakties tikrajame Betliejuje atminimą. O tai, kas įvyko ant La Vernos kalno, kuomet Kristaus žaizdos paženklino jo kūną, argi tai nebuvo išsipildymas to, ką jis prieš dvejus metus juto Didįjį penktadienį klūpėdamas Golgotoje?
Šią Pranciškaus piligrimystę nutraukė pasiuntinys iš Italijos, atnešęs blogų naujienų. Vienas brolis, vardu Steponas, be jokio vadovybės įgaliojimo leidosi kelionėn į Šventąją žemę, kad papasakotų Pranciškui, kas dedasi namuose jam nesant. Žinios, kurias jis perdavė, iš tiesų labai neramino ir dar kartą parodė Pranciškui, kaip sudėtinga suvaldyti tokį didelį būrį žmonių, į kurį, kaip teisingai pastebi Žakas de Vitry, „ne tik tobuli, bet ir jauni ir netobuli žmonės galėjo būti priimami be jokio išbandymo ir vienuolinės disciplinos lavinimo“. Visų pirma abu jo vikarai, Grigalius Neapolietis ir Matas Narnietis greičiausiai 1219 m. šv. Mykolo dieną kartu su keliais kitais vyresniais broliais sušaukė kapitulą, kurioje buvo priimtas naujos, išsamios pasninko taisyklės, nors ordino reguloje apie tai nė žodžiu neužsimenama. Toliau brolis Pilypas, kaip klarisių vizitatorius, nuvykęs į Romą, siekė, kad kiekvienas, padaręs skriaudos jo globotinėms, užsitrauktų prakeikimą. Ir pagaliau brolis Jonas de Kapela, subūręs daugybę raupsuotųjų, davė jiems regulą, norėjo įsteigti naują ordiną ir kreipėsi į popiežiaus sostą regulos patvirtinimo.
Pranciškus tuo metu, kai brolis Steponas atnešė tas Jobo naujienas, kaip tik sėdėjo už stalo su Pietru dei Kataniu. Ant stalo buvo padėta mėsos, nors tai buvo viena iš tų dienų, kuriomis, pagal naujasias taisykles, mėsos valgyti negalima. Žvilgtelėjęs į valgį Pranciškus paklausė:
„Ponas Petrai, – nes iš pagarbos jo mokytumui visuomet kreipdavosi į jį „pone“, – ponas Petrai, ką darysime?“
„Eh , – tikru itališku jaustuku atsakė brolis Pietras, – eh, ponas Pranciškau, ką Jūs manot, juk Jūs turite valdžią!“
„Tuomet mes, – atsakė Pranciškus, – laikydamiesi šventosios Evangelijos, valgykime, kas mums padėta!
Pranciškus prieštaravo ne tik nuostatoms dėl pasninko, kaip neevangeliškoms ir neįmanomoms laikytis keliaujančių pamokslininkų ordinui. Labiausiai jį sukrėtė tai, kad net du jo mokiniai išdrįso daryti tai, kam jis pats galbūt labiausiai priešinosi: prašinėti Romos Sostą privilegijų. Pranciškui, savo reguloje įpareigojusiam brolius užleisti savo vienuolyną, jei kas nors norėtų jį iš jų atimti, dabar tenka patirti, kad klarises prašoma ginti prakeikimo bulėmis. Čia reikėjo kuo skubiau įsikišti, dėl to lydimas Pietro dei Katanio, Elijo Kortoniečio, Cezarijaus Špejeriečio ir dar kelių brolių Pranciškus nuskubėjo į Italiją.
Atkeliavo jis, matyt, vasaros pabaigoje, ir tučtuojau nuvyko pas Hugoliną. Pastarajam tarpininkaujant. Šventasis sostas atmetė tiek brolio Pilypo, tiek brolio Jono de Kapelos prašymus, po to Pranciškus sušaukė ordino kapitulą 1221 m. Sekminėms.
Dabar Pranciškui nebeliko jokių abejonių – visą ordiną reikėjo naujai ir iš pagrindų pertvarkyti. Savaime suprantama šiuo klausimu jį palaikė Hugolinas, tai aiškiai patvirtina ir Bernardas Besietis. Pirmuoju būsimo pastato akmeniu, o kartu ir kertiniu akmeniu, reikėtų laikyti bulę, kuria 1220 metų rugsėjo 22 dieną Honorijus III paskelbia, kad kiekvienas, norintis įstoti į mažesniųjų brolių ordiną, pirmiausia turi išlaikyti vienerių metų bandomąjį laikotarpį. Šitaip buvo užvertos durys visiems daugiau ar mažiau laisviems paukščiams, kuriuos Pranciškus vadindavo „broliais musėmis“ (tai Viduramžiais itin gausūs valkataujantys vienuoliai, kurie gerai valgo, gerai miega, bet nenori nei dirbti, nei melstis, ir kurie, šiek tiek laiko praleidę pas brolius, traukdavo kur nors kitur). Vieną kartą priimtas į ordiną, jau nebegalėjo išstoti. Taip pat įvestos griežtos taisyklės visiems, apvilktiems Pranciškaus rūbais, bet gyvenantiems atskirai, neprisidėjusiems prie ordino (extra obedientiam). To, ką buvo galima leisti broliui Egidijui arba broliui Rufinui, nebūtų buvę įmanoma suteikti toms minioms, kurios prašėsi priimamos. Keletas iki mums išsaugotų Pranciškaus žodžių liudija, kaip jis kartais su baime žvelgė i visą tą didelę margą kaimenę, kurios ganytoju jis turėtų būti. Lankydamasis Rytuose, jis dar susirgo rimta akių liga, todėl dėl visų tų dalykų jis 1220 m. šv. Mykolo dienos kapituloje pasitraukė iš ordino vadovo pareigų. Savo įpėdiniu jis įvardino Pietrą dei Katanį, o šiam netrukus mirus (1221 m. kovo 10 d.) – Eliją Bombaronę. Pranciškus šitaip manė turėsiantis laisvesnes rankas būsimam organizaciniam darbui. Nuo šiol Pranciškus nebebuvo ordino vadovas ir valdytojas, bet išliko jo įstatymų leidėjas, o Romos akyse ir tikroji ordino galva. Kartu su išsilavinusiuoju broliu Cezarijumi Špejeriečiu, pasitikėjimą įgijusiu kelionėje į Rytus, Pranciškus ėmėsi didžiosios užduoties, kurią kuo skubiau reikėjo spręsti – pakeisti Rivotorto vietovėje užrašytas kelias trumpas gyvenimo taisykles, kurioms savo laiku pritarė Inocentas III, nauja, pilna ordino regula, kuriai Roma galėtų suteikti iškilmingą ir galutinį patvirtinimą.
Bet prieš žengdamas prie šio sunkaus darbo, Pranciškus dar galėjo su džiaugsmu susitikti su tokia daugybe savo brolių, kokios jis dar nebuvo regėjęs. Jam išvykus, po Italiją pasklido įvairiausių gandų – vieni sakė, kad jis patekęs musulmonų nelaisvėn, kiti, kad nuskendęs, dar kiti, kad miręs kankinio mirtimi. Paaiškėjus, kad jis gyvas, visi broliai – kunigai ir eiliniai broliai, ordino senbuviai ir ką tik priimti novijai būriais plūstelėjo pamatyti sugrįžusio mokytojo, paklausyti jo, priimti jo palaiminimą. Tai buvo pranciškonų istorijoje pagarsėjusi demblių kapitula, nes brolių susirinko trys (penki?) tūkstančiai, ir jie nebetilpo name, Asyžiaus miesto pastatytame prie Porciunkulės. Teko įsirengti stovyklą po atviru dangumi arba, aukštesnėse vietose, lūšneles iš šakų ar supintų vytelių (it. stuoie reiškia dembliai).
Tuo metu Hugolinas buvo itin užimtas – pasiųstas į Šiaurės Italiją skelbti dar vieno kryžiaus žygio. Tomis dienomis, kai vyko kapitula, jis lankėsi Brešoje ir Verenoje. Savo atstovu jis atsiuntė kitą kardinolą – Rainerį Kapočijo iš Viterbo, jį lydėjo įvairūs kiti aukšti ponai dvasininkai. Vienas iš atvykusių vyskupų laikė giedotines mišias su nuostabiąja sekvencija: Veni, sancte spiritus. Pranciškus perskaitė evangeliją, o kitas brolis – epistolę. Po to Pranciškus sakė pamokslą, visų pirma broliams apie tekstą: „Pašlovintas būk, Viešpatie, mano Dieve, tu stiprini mano rankas grumtynėms“, po to žmonėms. „Šventasis Pranciškus, – pasakoja „Žiedeliai“, – kalbėjo stipriu balsu tai, ką jam įkvėpė Šventoji Dvasia, kaip tekstą pamokslui jis išskyrė šiuos žodžius: „Vaikeliai, didžių dalykų mes pažadėjome Dievui, tačiau daug nuostabesni dalykai yra mums pažadėti Dievo, jei ištesėsime, ką esame jam pažadėję.
Pasaulio šviesa trumpalaikė, bet bausmė, kuri ją lydi, - amžina. Šio gyvenimo kančia menka, bet kito gyvenimo grožis begalinis!” Apie šiuos žodžius Pranciškus pamokslavo su dideliu pamaldumu, ragindamas laikytis klusnumo mūsų šventajai Motinai Bažnyčiai ir tarpusavio meilės, melstis už visą Dievo tautą, būti kantrius patiriant nemalonumų, tyrus ir angeliškai skaisčius, laikytis taikos ir santarvės su Dievu ir žmonėmis, nusižeminimo ir švelnumo visų atžvilgiu, nekęsti pasaulio degant uolumu šventajam neturtui, būti rūpestingus ir budrius maldoje ir šlovinimo giesmėse, ir sukrauti visus tiek sielos, tiek kūno rūpesčius Gerajam Ganytojui, mūsų Viešpačiui palaimintajam Jėzui Kristui.“
Čia Pranciškus kartu su broliais ir žmonėmis atšventė naujo pasimatymo ir džiaugsmo šventę. Būtent po šios, aštuonias dienas trukusios kapitulos, broliai pasiliko dar dviems dienoms, kad suvalgytų visas tas Dievo dovanas, kurios juos čia buvo užplūdusios. Artėjant prie pabaigtuvių, Pranciškus, sėdėdamas prie susirinkimui vadovavusio brolio Elijo kojų timptelėjo, jį už abito, norėdamas kažką pasakyti. Elijas pasilenkė prie jo ir po to tarė: „Broliai, mūsų brolis, – taip būdavo vadinamas Pranciškus po savo atsistatydinimo, – brolis prašo, kad kalbėčiau už jį, nes jis pavargęs ir daugiau nepajėgia. Yra šalis, sako jis, kuri vadinasi Vokietija. Ten gyvena daug pamaldžių krikščionių, juos dažnai matome traukiančius per slėnį su ilgomis lazdomis ir dideliais kelioniniais buteliais ir giedančius Dievo ir jo šventųjų šlovę. Nepaisydami nei saulės, nei prakaito jie keliauja prie apaštalų kapų. Kadangi kažkada toje vokiečių šalyje su keliais mūsų broliais buvo žiauriai pasielgta, brolis nieko nenori versti ten eiti, bet jei kas nors iš meilės Dievui ir uolumo sielų išganymui ryžtųsi ten keliauti, jiems jis suteiks tą pačią veiksmų laisvę, kaip ir keliaujantiems į Šventąją žemę. Netgi daugiau. Jei kas nors iš čia esančių norėtų ten keliauti, atsistokite ir paėjėkite į šalį.“ Tuojau pakilo devyniasdešimt brolių ir pareiškė esantys pasirengę, kaip jie manė, eiti į tikrą mirtį.
Vokietijos misijai vadovauti, žinoma, buvo numatytas brolis Cezarijus Špejerietis. Jį lydėjo brolis Jonas iš Pjano Karpino, mokėjęs pamokslauti lotynų ir lombardų kalbomis, brolis Barnabas – lombardų ir vokiečių kalbomis, būsimasis Pranciškaus biografas Tomas Celanietis ir daug kitų brolių. Tarp jų buvo ir Jordanas Džanietis, pats savo kronikoje su humoru aprašęs, kaip jis, už ne laiku išreikštą norą pasidaryti naudingų pažinčių su iškeliaujančiais kankiniais in spe, pats buvo priverstas iškeliauti kartu. Iš viso jų buvo dvylika kunigų ir trylika eilinių brolių ir galime įsivaizduoti, kad Pranciškus juos dar širdingiau nei įprastai palaimino juos „kiek galėdamas“, ir ne tik juos, bet ir visus, kurie jų pamokslais bus laimėti ordinui.
Prabėgo vasara, kol broliai, turėję vykti į Vokietiją, iškeliavo ir ne kankinystė jų laukė kelionėje. Tą vakarą, kai misionieriai pasiekė Mitenvaldą, jie nuo ryto buvo nieko nevalgę ir nuėję septynias mylias. Kad galėtų ramiai miegoti, nors ir tuščiais pilvais, jie nutarė pripildyti juos vandens iš netoliese tekančio upelio. Kitą rytą broliai žygiavo toliau, bet priešpiet daugeliui pasidarė negera. Tuomet jie šiek tiek užkando, pasirinkę laukinių obuolių, o kadangi tai buvo burokų derliaus metas, kaip išmaldos gavo ir jų pavalgyti.
Apskritai, brolius visur gerai priimdavo; greitai jie jau buvo stabtelėję Strasbūre, Špejeryje, Vormse, Maince, Kelne, Viurcburge, Regensburge ir Zalcburge. Senu pranciškonišku papročiu jie prisiglausdavo ten, kur galima – pas raupsuotuosius, rūsyje ar apleistoje bažnyčioje. Erfurte brolio Jordano, atvykusio su keliais broliais, žmonės paklausė, ar nepastatyti jam ten vienuolyno. „Kadangi Jordanas dar nebuvo matęs šio ordino vienuolynų, jis atsakė: „ Nežinau, kas yra vienuolynas, bet jei norite kuo padėti, pastatykite mums namą prie vandens, kad galėtume kojas nusiplauti!“ Taip ir įvyko. Būdingas yra pasakojimas apie brolius Zalcburge. Jiems Cezarijus parašė, kad, jei nori, gali atvykti į kapitulą Špejeryje, jei ne – tenevyksta. Kadangi broliai nepageidavo patys ko nors norėti, dėl tokios žinios jie sunerimo, ir patraukė į Špejerį, kad sužinotų, ką Cezarijus turėjo omenyje, siųsdamas tokį neaiškų įsakymą.
Po to, kai demblių kapitula paskyrė brolius į Italijos provincijas ar būti misionieriais, liko dar vienas brolis, kurio niekas nepažinojo, ir kuris, rodės, niekam nerūpi. Į kapitulą jis atvyko su broliais iš Mesinos, kurie apie jį težinojo, kad ordine jis esąs neseniai, kad vardu Antanas, ir yra kilęs iš Portugalijos ir, kad keliaudamas iš Maroko namo, buvo nublokštas Sicilijon. Galiausiai nepažįstamasis brolis priėjęs prie Romanjos provincijos vyresniojo brolio Graciano, paprašė leisti jam keliauti kartu. „Ar tu esi kunigas?“ – „Taip.“ Gavęs tokį atsakymą Gracianas išprašė brolio Elijo, kad paliktų šį brolį pas jį, nes kunigų tame ordine tais laikais nebuvo daug. Tuomet Antanas nulydėjo savo naująjį viršininką į Romanją. Ten jis pasitraukė į Monte Paolo eremą netoli nuo Forli. Tik dar vėliau jis paliks nuošalų atgailos ir maldos gyvenimą, kad taptų didžiuoju liaudies pamokslininku, kurį Bažnyčia kanonizuos kaip šventąjį Antaną Paduvietį.
VIII
Cezarijus Špejerietis ne iš karto patraukė su broliais į Vokietiją. Juk Pranciškus buvo prašęs jo pagalbos rašant ordino regulą, o ir pats Cezarijus iki išvykimo norėjo kuo daugiau laiko praleisti su Pranciškum – juk buvo neaišku, ar jie dar kada nors pasimatys. Tiek dėl vienos, tiek dėl kitos priežasties Cezarijus dar beveik tris mėnesius pasiliko pas Pranciškų Spoleto slėnyje, prie Porciunkulės arba aukštai Karčeri olose.
Pirmoji regula, Pranciškaus parašyta Rivotorto vietovėje buvo trumpa ir paprasta: „Aš surašiau tai glaustai ir paprastais žodžiais, o popiežius patvirtino“, – sako pats Pranciškus savo testamente. Šiuo klausimu vieningi visų pirmųjų biografų liudijimai. Didžiąją pirmosios regulos dalį sudaro ištraukos iš biblijos. Visų pirma – Mt 10, 9-10; 19,21; 16,24 ir Lk 9,3. Iš čia kilęs ir pavadinimas, kurį Pranciškus pasirinko vietoj žodžio regula: forma sanuoti Evangelii, „evangelinis gyvenimo būdas“. Juk „laikytis Evangelijos“ ir buvo trumpai tariant tai, ko Pranciškus norėjo.
Pirmoji pranciškonų regula mums neišliko ir nors šiais laikais būtą gausybės bandymų ją atkurti, nė vienas jų nepavyko. Tačiau norėdami rasti šios regulos pirmuosius papildymus, turime kreiptis į Admonitiones („Paraginimus“), kurių antraštė skelbia: „Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Tau mūsų garbingojo tėvo Šventojo Pranciškaus priminimo žodžiai visiems broliams.“
„Paraginimuose“ randame tai, ką Tomas Celanietis, kalbėdamas apie pirmąją regulą, vadina „keletas kitų nurodymų, itin reikalingų šventam gyvenimui.“ Juos sudaro:
I. „Apie Viešpaties Kūną“. Visų pirma Pranciškus ketina savo mokiniams ypač pabrėžti ir giliai į širdis įspausti didelę pagarbą ir meilę Dievui, tikėjimo akims apsireiškiančiam šventojoje ostijoje.
II. „Apie savivalės žalą“. Savivalė atvedė žmogų į nuopuolį.
III. „Apie tobuląjį klusnumą“. Kas neišsižada visų dalykų ir savo paties valios, negali būti Jėzaus mokinys.
IV. „Kad niekas nesiektų viešpatavimo“. Daug sveikiau yra broliams kojas plauti, nei juos valdyti.
V. „Kad niekas nesikeltų puikybėn, bet girtųsi Viešpaties kryžiumi.“ Ši mintis vėliau buvo išsamiai išplėtota garsiajame aštuntajame „Žiedelių“ skyriuje apie tobulą džiaugsmą.
VI. „Apie sekimą Viešpačiu.“ „Mes norime būti vadinami Dievo tarnais, tačiau turėtume gėdytis dėl to, kad šventieji nuveikė didžių darbų, o mes norime, kad į mus atkreiptų dėmesį ir gerbtų vien už tai, kad apie tai pasakojame ir pamokslaujame.
VII. „Kad mokytumą lydėtų geri darbai“. Tik toks mokytumas yra kažko vertas, ir skatina daryti gerus darbus. Prie šios minties Pranciškus vėliau nuolatos grįždavo.
VIII. „Kad niekam nepavydėtumėt“. Ypač nepavydėti to gėrio, kurį Dievas kuria kito sieloje.
IX. „Apie meilę“. Žmogus iš tikrųjų myli savo priešą, kai patyręs neteisybę, visų pirma rūpinasi dėl skriaudos, kurią neteisusis daro savo sielai.
X. „Apie kūno marinimą.“ Vieno priešo mums negalima mylėti – tai kūno. Jei mes visomis jėgomis ir nepaliaudami kovosime su šiuo priešu, joks kitas priešas – nei regimas, nei neregimas mums nepakenks.
XI. „Kad niekas nesipiktintų kito nuodėme“. Atsakydami piktu į pikta, pakenkiame savo pačių sielai.
XII. „Apie Viešpaties Dvasios ženklą.“ Kuo žmogus iš tikrųjų tampa geresnis, tuo blogiau jis jaučiasi.
XIII. „Apie kantrybę.“ Kiek žmogus turi kantrybės, pamatome tik tuomet, kai atsiranda pagrindo būti nekantriam.
XIV. „Apie dvasios neturtą“. Dvasios neturtas yra ne tiek pasninkas ar apsimarinimas, bet kai žmogus atsuka kairįjį skruostą, kai kažkas sudavė jam per dešinįjį.
XV. „Apie taiką.“ Palaiminti taikdariai!
XVI. „Apie širdies tyrumą.“ Tyraširdžiai yra tie, kurie žemę nieku laiko, siekia dangaus ir neišleidžia iš akių Viešpaties savo Dievo.
XVII. „Būti nuolankiu Dievo tarnu“ ir nereikalauti iš artimo nieko, ko pats nebūtų pasirengęs Dievui padaryti.
XVIII. „Apie atlaidumą artimui.“ Palaimintas tas, kuris atlaidus savo artimo silpnumui, kaip ir artimas turėtų jam atlaidus būti.
XIX. „Apie gerą Dievo tarną.“ Palaimintas yra tas, kuris nelaiko savęs geresniu už kitus, kai jį žmonės aukština ir giria, arba, kai jo nekenčia, niekina, žvelgia į jį iš aukšto. Nes žmogus yra tik tai, kas jis yra Dievo akyse, ir niekas daugiau.
XX. „Apie gerą ir blogą brolį.“ Palaimintas tasai brolis, kuriam visas džiaugsmas yra daryti Viešpaties darbus, kalbėti apie Dievą, kad žmones su džiaugsmu mylėtų Dievą.
XXI. „Apie tuščią ir plepų brolį.“ Vargas tam broliui, kuris džiaugiasi prajuokinęs žmones tuščiomis ir beprasmėmis šnekomis, kuris darbais neatlieka savo pareigos už Dievo jam suteiktą malonę.
XXII. „Apie pabarimą.“ Palaimintas brolis, kuris neskuba teisintis, bet nuolankiai leidžiasi sugėdijamas ir pabaramas, net jei jis ir nieko nėra padaręs.
XXIII. „Apie nuolankumą.“ Palaimintas brolis, kuris yra vienodai nuolankus tieks su savo valdiniais, tiek su vyresniaisiais.
XXIV. „Apie tikrąją meilę.“ Palaimintas yra Dievo tarnas, kuris taip pat stipriai myli savo brolį, kai brolis serga ir yra reikalingas jo pagalbos, ir kai brolis sveikas ir iš jo jam tik nauda ir džiaugsmas.
XXV. „Ir palaimintas yra tas Dievo tarnas, kuris tiek pat myli ir gerbia savo brolį, kai jis toli nuo jo, ir kai jis šalia, ir kuris jam už akių nieko nesako, ko negalėtų su meile pasakyti jam esant.“
XXVI. „Kad Dievo tarnai turėtų gerbti dvasininkus.“ Palaimintas tas Dievo tarnas, kuris tiki dvasininkais, gyvenančiais pagal šventosios Romos Bažnyčios tvarką, ir vargas tam, kuris juos niekina. Net jei jie ir nusidėjėliai, niekas tenedrįsta jų teisti, nes jiems patikėtas Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas.
XXVII. „Apie dorybes, kurios išveja ydas.“ Tai anksčiau pateiktas visų dorybių pašlovinimas.
XXVIII. „Apie nesigyrimą savo dorybėmis.“ Dievas regi slaptoje. Jam vienam turime visa daryti ir šitaip krauti lobį danguje.
„Haec sunt documenta pii patris, – galima sušukti kartu su Tomu Celaniečiu, peržvelgus šiuos 28 skyrelius, – šiomis nuostatomis pamaldusis tėvas ugdydavo savo naujuosius sūnus“. Pranciškus, žinoma buvo puikus novicų mokytojas, tačiau šie psichologiniu nuostabiai subtilūs religiniai aforizmai mažai primena ordino regulą.
Apie Pranciškaus būdą rašyti galutinę regulą galime susidaryti vaizdą iš nedidelio įstatymų leidybos darbo, be jokios abejonės parašytą jo paties ranka. „Ordino pradžioje, kai brolių dar buvo ne daug, ir dar nebuvo įsteigta vienuolynų,“ ordino nariai didžiąją laiko dalį leisdavo misijų kelionėse ir apsistodavo ten, kur rasdavo prieglobstį. Kartas nuo karto jie pasitraukdavo vienumon, kad ramiai pasimelstų ir sustiprintų sielas naujai apaštalinei veiklai, kurioje jie, mokytojo pavyzdžiu, „visų pirma sau pritaikydavo tai, ką kitiems pamokslaudavo“. Taip atsirado pirmieji pranciškonų „vienuolynai“, kurie tik pačia bendriausia prasme galėjo būti vadinami šiuo garbingu vardu. Porciunkulės „vienuolynas“ tebuvo keletas tvora aptvertų lūšnelių, Karčeri – olų eilė, kaip ir Fonte Kolombe ar ant Alvernos kalno. „Žiedelių“ pasakojimai mus vis nuveda į tuos „vienuolynėlius, kuriuose broliai teturėjo lapų lūšneles permiegoti.“ Pranciškonų gyvenamosioms vietoms apibūdinti netgi nebūdavo vartojamas žodis monasterium – todėl ir brolis Jordanas nusigando, kaip anksčiau aprašyta, kai Erfurte žmonės pasiūlė jam pastatyti vienuolyną. Todėl pranciškonų namai tiesiog buvo vadinami „vieta“ (locus), atsiskyrėlio būstu (eremo, eremitorium), prieglobsčiu (ritiro). O broliams, kurie kuriam laikui ketino apsistoti tokiame eremitoriume, Pranciškus parašė regulą, kuri mums yra ypač vertinga, nes ji be jokios abejonės padiktuota paties Pranciškaus, be jokios kardinolo Hugolino ar brolio Cezarijaus pagalbos:
De religiosa habitatione in eremo. „Apie pamaldų gyvenimą eremitoriumuose.“
Eremitoriumuose kartu gali gyventi trys ar daugiausia keturi broliai. Du iš jų turi būti kaip motinos kitiems dviems kaip sūnums ar vienam kaip sūnui. Motinos turi gyventi Mortos gyvenimą, kiti du – Marijos.
Abu broliai, kurie yra motinos, turi gyventi Mortos gyvenimą, o kiti du sūnūs turi gyventi Marijos gyvenimą ir turėti atitvertą buveinę ir kiekvienas po celę, kurioje galėtų melstis ir miegoti. Vos saulei nusileidus, jie tegul sukalba Naktinės valandos maldą ir dėmesingai laikosi tylos. Atsikėlę jie tesukalba Aušrinę valandą ir rūpinasi „siekti Dievo karalystės ir jo teisybės“ (Lk 12,31). Atėjus metui tesukalba Pirmąją valandą, o po Trečiosios jiems jau galima nutraukti tylą, eiti pas motinas ir, jeigu nori, prašyti jų išmaldos, dėl Dievo meilės, kaip ir kitiems varguoliams. Paskui deramu laiku jie tesimeldžia Šeštąją, Devintąją ir Vakarinę valandas.
Jiems draudžiama ką nors įsileisti į tą atitvertą buveinę, kurioje jie būna, ten taip pat niekam neleidžiama valgyti. Tie broliai, kurie yra motinos, turi laikytis atokiau žmonių, ir, vyresniojo paliepimu, saugoti savo sūnus nuo visų žmonių, kad niekas su jais nesikalbėtų. O sūnums leidžiama kalbėtis tik su motinomis ir su vyresniuoju, kai šis su Dievo palaiminimu juos aplanko. Sūnūs turi perimti motinų veiklą, kai tai tinka abiem pusėms, ir stengtis rūpestingai ir uoliai laikytis visa to, kas čia išdėstyta.
Tokia buvo regula, kurią Pranciškus pats pajėgė parašyti. Kaip šiltai aprašomas bendras brolių gyvenimas Fonte Kolombo arba Subazijaus kalno vienumoje, kur du, kaip evangelijos Morta, rūpinasi laikinais dalykais, o kiti du, kaip Marija, gali glaustis prie Viešpaties kojų! O kai ateina pietų metas, ateina pasirinkusieji geresniąją dalį ir gražiai, kukliai paprašo valgyti – kaip klusnūs vaikai savo gerųjų motinų.
Greta trumpos pirmosios 1210 m. regulos ir regulos eremitams, girdime kalbant ir apie ypatingą regulą, galiojančią Porciunkulėje. Ji daug kuo primena atsiskyrėlių regulą. Čia dar kartą randame draudimą svetimiesiems įkelti koją į tą vietą. Porciunkulėje negali būti jokių pasaulietiškų kalbų, jokių nereikalingų žodžių. Broliai į šią vietą atrenkami iš geriausių ir pamaldžiausių visame ordine. Savo pavyzdiniu liturginių valandų kalbėjimu jie turi visus ugdyti. „Šioje vietoje negali įvykti ar būti pasakyti nieko nenaudingo, bet himnais ir šlovinimo giesmėmis palaikoma ši vieta teišlieka tyra ir šventa.“ Pažeidęs šiuos nuostatus, kaltininkas turi sukalbėti „Tėve mūsų“ ir Pranciškaus sukurtą maldą Laudes Dei.
Pranciškaus – įstatymų leidėjo veikla – visuomet būdavo tik proginis darbas. Vienoje kapituloje jam buvo pasakyta, kad daug brolių kankina save, ant nuogo kūno dėvėdami atgailos marškinius, geležinius žiedus ir panašius dalykus. Pranciškus nedelsdamas uždraudė tokias asketines pagalbines priemones. Kitą kartą kapituloje jis liepė užrašyti tokį nurodymą: „Broliai teįsidėmi, kad savo išore nesielgtų kaip apgavikai, niūriais ir nutįsusiais veidais, bet kad pasirodytų esantys džiaugsmingi Viešpatyje, žvalūs, mieli ir malonūs.“
Regula prima tekste esama skyrių, kuriuos galima pavadinti religine poezija. Jai visų pirma priskirtina anksčiau minėtoji Laude, arba šlovinimo giesmė, kurią Pranciškus broliams, kaip geriems Dievo pokštininkams, įsakė giedoti visuose miestuose; joje esama ir būsimosios „Saulės giesmės“ motyvų. Pagrindinis Pranciškaus noras buvo sužavėti žmones Dievu. O po paskutiniojo Admonitio fratrum (šis senas pavadinimas yra išsaugotas ir skyriaus antraštėje) šis Pranciškaus ir Cezarijaus Špejeriečio kūrinys išsilieja plačia šlovinimo giesme, nenumaldomai augančia ir augančia tarsi vargonų muzika, ir nepaliaujančia skambėti, kol nepasiekiamos aukščiausios viršūnės – ten, kur nutyla žmonių kalba, kur nutrūksta žmogaus mintis, kur lieka tik angelų Sanctus, Sanctus, Sanctus ir niekad nenutylantis šventųjų Aleliuja. Taip skamba paskutinis regulos skyrius:
„Malda, garbinimas ir dėkojimas
Visagali, aukščiausiasis, švenčiausiasis Dieve Tėve, šventas ir teisingas, dangaus ir žemės Viešpatie ir Karaliau, mes dėkojame Tau, kad esi, nes Tu savo šventąja valia per savo Vienatinį Sūnų su Šventąja Dvasia sukūrei visus kūrinius – dvasiškus ir kūniškus, ir padarei mus pagal savo paveikslą ir panašumą ir leidai mums gyventi Rojuje. Per savo pačių kaltę mes nupuolėme. Ir mes dėkojame Tau, kad Tu, sukūręs mus per savo Sūnų, taip pat dėl tikrosios ir šventosios meilės, kuria mus pamilai, leidai jam gimti iš amžinai Mergelės labiausiai palaimintosios Marijos, tikram Dievui ir tikram žmogui, ir jo kryžiumi, krauju ir mirtimi išvaduoti mus, vargšus kalinius. Dėkojame Tau, kad Tavo Sūnus vėl ateis savo galios didybėje ir įmes į amžinąją ugnį pasmerktuosius, kurie neatsivertė ir tavęs nepažino. O tuos, kurie pažino Tave, garbino it atsivertimo dvasia Tau tarnavo, pakvies: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę“ (Mt 25,34).
Mes visi esame vargšai nusidėjėliai, neverti net Tavo vardo minėti, todėl meldžiame mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo Tu gėriesi, ir Šventąją Dvasią Guodėją dėkoti Tau už visus tuos didžius dalykus, kuriuos jis mums padarė, aleliuja.
Ir mes nuolankiai meldžiame palaimintąją Motiną ir Mergelę Mariją, šventuosius Mykolą, Gabrielių ir Rapolą, visus palaimintųjų dvasių, serafimų, cherubinų, sostų ir viešpatysčių, kunigaikštysčių ir galybių, angelų ir arkangelų chorus, šventuosius Joną Krikštytoją, Joną Evangelistą, Petrą ir Paulių, šventuosius patriarchus ir pranašus, Nekaltuosius vaikelius, apaštalus, evangelistus, mokinius, kankinius, išpažinėjus, mergeles, palaimintuosius Eliją ir Enochą ir visus šventuosius, kurie buvo ir kurie dar ateis, kad jie iš meilės Tau ir kaip Tau patinka nuneštų mūsų dėkojimus Tau, aukščiausiasis, tikrasis, amžinasis ir gyvasis Dieve, kartu su tavo Sūnumi, mūsų mylimuoju Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Šventąja Dvasia Guodėja per amžių amžius. Amen. Aleliuja.
O mes, mažesnieji broliai, nenaudingi tarnai, prašome ir nuolankiai maldaujame visų, kurie šventojoje ir apaštalinėje Bažnyčioje trokšta tarnauti Viešpačiui Dievui, visų dvasiniam luomui priklausančių – visų kunigų, diakonų, subdiakonų, akolitų, egzorcistų, lektorių, ostiarijų ir visų dvasininkų, visų vienuolių, visų vaikų, berniukų ir mergaičių, visų vargšų ir skurstančiųjų, karalių ir kunigaikščių, darbininkų, valstiečių, tarnų ponų, visų mergelių, visų nevedusiųjų ir vedusiųjų, visų pasauliečių, vyrų ir moterų, kūdikių ir jaunuolių, senų ir jaunų, sveikų ir ligotų, mažų ir didelių – visos žmonijos, visų genčių ir visomis kalbomis kalbančiųjų, visų tautų ir, apskritai, visų žmonių, kad ir kur jie gyventų, dabar ar kada nors; mes nuolankiai prašome, kad jie ištvertų ir išsaugotų tikrąjį tikėjimą ir atsivertimo dvasią, nes antraip niekas nebus išganytas.
Visa širdimi ir visa siela, visu protu ir visomis jėgomis, visomis savo galiomis ir supratimu, visais gabumais ir pastangomis, visa meile ir visu vidumi, visais troškimais ir valia mylėkime Viešpatį, mūsų Dievą, suteikusį ir teikiantį visa mūsų kūnui, mūsų sielai ir visam mūsų gyvenimui, kuris sukūrė mus ir atpirko, ir iš gryno gailestingumo išganys mus. Jis mums, niekingiems, supuvusiems, dvokiantiems, nedėkingiems ir blogiems niekšams dovanojo ir kasdien nesiliauja dovanojęs viso, kas gera.
Nesiilgėkime ir netrokškime nieko daugiau, neieškokime jokio kito malonumo ar džiaugsmo kur nors kitur, tebūnie džiaugsmo šaltinis vien mūsų Kūrėjas, Atpirkėjas ir Išganytojas. Jis vienas yra tikrasis Dievas, tobulas gėris, visas gėris, kiekvienas gėris, tikriausias ir aukščiausias gėris, ir Jis vienintelis yra geras, mylįs, romus, švelnus ir suprantantis, Jis vienas – šventas ir tikras, ištikimas ir teisingas, švelnus, nekaltas ir tyras; ir tik iš Jo, per Jį ir Jame – visiškas atleidimas, visa malonė ir garbė atgailaujantiems nusidėjėliams, teisiesiems ir palaimintiesiems, kurie džiūgauja danguje.
Niekas tad neturi mūsų traukti atgal, niekas – atskirti nuo Jo, įsiterpti tarp mūsų ir Jo.
Todėl visur, kiekvienu laiku ir kiekvieną valandą, kasdien ir nuolatos tikrai ir nuolankiai tikėkime Dievą ir išsaugokime Jį savo širdyse ir mylėkime, gerbkime, garbinkime, adoruokime, tarnaukime, šlovinkime ir laiminkime, giedokime ir sveikinkime, aukštinkime ir dėkokime aukščiausiajam visagaliam amžinajam Dievui, Trejybei ir Vienybei – Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai, visatos Kūrėjui ir Gelbėtojui, mes, kurie Jį tiki, Juo viliasi ir Jį myli, Dievą, be pradžios ir be pabaigos, nekintantį, neregimą, neapsakomą, nesuvokiamą, nepaaiškinamą, garbingiausią, šlovingiausią, kilniausią, labiausiai išaukštinamą, švelniausią, mylimiausią, labiausiai džiuginantį, vertą mylėti ir trokšti labiau už viską per amžių amžius. Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.“
 |
|
PARAMA
Vilties Bėgimas
Vilties bėgimas 2008
Dienos šventasis
01.01 /* KALĖDŲ OKTAVA. MARIJA ŠVČ. DIEVO MOTINA */
01.02 /* ŠV. BAZILIJUS DIDYSIS IR ŠV. GRIGALIUS NAZIANZIETIS, vyskupai, Bažnyčios mokytojai. Melskimės. Dieve, tu savo Bažnyčią esi nušvietęs šventojo Bazilijaus ir Grigaliaus darbais ir pamokymais; suteik malonę tavo tiesą nuolankai priimti ir su meile ištikimai jos laikytis. Amen.*/
01.03 /*ŠVČ. JĖZAUS VARDAS */
01.04 /* PAL. ANGELĖ FOLINJIETĖ, pašvęstoji, III Ord. */
01.05 /* */
01.06 /* VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS */
01.07 /*ŠV. RAIMUNDAS PENJAFORTIETIS, kunigas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį kunigą Raimundą apdovanojai didžiu gailestingumu nusidėjėliams ir belaisviams; jam užtariant, padėk mums išsivaduoti iš nuodėmės vergijos ir nuoširdžiai daryti visa, kas tau patinka. Amen.*/
01.08 /* Graži diena maldai*/
01.09 /* Graži diena maldai*/
01.10 /* Graži diena maldai*/
01.11 /* Graži diena maldai */
01.12 /* PAL. BERNARDAS KORLEONIETIS, pašv., I Ord. */
01.13 /*ŠV. HILIARAS, vyskupas, Bažnyčios mokytojas. Visagali Dieve, suteik mums malonę tinkamai suprasti ir teisingai išpažinti tavo Sūnaus dievystę, kurią šventasis vyskupas Hiliaras ištvermingai skelbė. Amen.*/
01.14 /* PAL. ODORIKAS PORDENONIETIS, kun., I Ord. */
01.15 /* Šv. Paulius, pirmasis atsiskyrėlis */
01.16 /* ŠV. BERARDAS IR DRAUGAI, pirmieji Ordino kankiniai */
01.17 /* ŠV. ANTANAS, abatas. Melskimės. Dieve, tu šventajam abatui Antanu davei malonę tyruose tau tarnauti griežtu atsiskyrėlio gyvenimu; jam užtariant, padėk ir mums, savęs išsižadėjus, tave mylėti labiau už viską. Amen.*/
01.18 /* Graži diena maldai*/
01.19 /* PAL. EUSTOCHIJA, mergelė, II Ord. (Klarietės)*/
01.20 /* ŠV. FABIJONAS, popiežius, kankinys, arba ŠV. SEBASTIJONAS, kankinys*/
01.21 /* ŠV. AGNIETĖ, merg. ir kank. */
01.22 /* ŠV. VINCENTAS, diakonas ir kank.*/
01.23 /* Šv. Raimundas Penjafortietis Šv. Emerencijonos*/
01.24 /*ŠV. PRANCIŠKUS SALEZIETIS, vysk. Bažn. mok.*/
01.25 /*ATSIVERTIMAS ŠV. PAULIAUS */
01.26 /*ŠV. TIMOTIEJUS IR ŠV. TITAS, vysk.*/
01.27 /* ŠV. ANGELĖ MERIČI, merg., arba PAL. JURGIS MATULAITIS, vysk.*/
01.28 /*ŠV. TOMAS AKVINIETIS, kun. ir Bažn. mok */
01.29 /* Šv. Pranciškus Salezas, vysk., išp. ir Bažn. mok.*/
01.30 /*ŠV. JACINTA MARISKOTIETĖ, merg */
01.31 /* ŠV. JONAS BOSKO, kun..*/
02.01 /* Šv. Ignotas (Antiochietis), vysk. ir kank. */
02.02 /* VIEŠPATIES PAAUKOJIMAS*/
02.03 /*ŠV. BLAŽIEJUS, vysk., kank., arba ŠV. ANSGARAS (OSKARAS), vysk. */
02.04 /*ŠV. JUOZAPAS LEONESSIETIS, kun., I Ord. */
02.05 /*ŠV. AGOTA, merg., kank.*/
02.06 /* ŠV. PETRAS KRIKŠTYTOJAS, PAULIUS MIKI IR DRAUG., kank.*/
02.07 /* ŠV. KOLETA, merg.*/
02.08 /* ŠV. JERONIMAS EMILIANI*/
02.09 /*Šv. Kirilas Aleksandrietis, vysk., išp. ir Bažn. mok. */
02.10 /*ŠV. SKOLASTIKA, merg.*/
02.11 /* PAL. MERG. MARIJA LURDIET */
02.12 /*Šv. Septyni Švč. M. Marijos Tarnų Ordino Steigėjai, */
02.13 /* */
02.14 /*ŠV. KIRILAS, vienuolis, ir ŠV. METODIJUS, vysk, - EUROPOS GLOBĖJAI */
02.15 /* Šv. Faustino ir Jovitos*/
02.16 /* */
02.17 /* ŠV. SEPTYNI PAL. MERG. MARIJOS TARNŲ ORD. (SERVITŲ) STEIGĖJAI*/
02.18 /* */
02.19 /* */
02.20 /* */
02.21 /* ŠV. PETRAS DAMIANI, vysk. ir Bažn. mok. */
02.22 /* KATEDRA (SOSTAS) ŠV. PETRO, ap.*/
02.23 /*ŠV. POLIKARPAS, vysk., kank.*/
02.24 /* */
02.25 /* */
02.26 /* */
02.27 /* */
02.28 /* */
02.29 /* */
03.01 /* */
03.02 /* ŠV. AGNIETĖ PRAHIETĖ, merg*/
03.03 /* */
03.04 /* ŠV. KAZIMIERAS, PIRMASIS LIETUVOS GLOBĖJAS. Melskimės. Visų tautų Tėve, amžinasis Dieve, leisk šventajam Kazimierui amžiais globoti mūsų Tėvynę, kad mūsų širdyse liepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad jaunimas suprastų tyro gyvenimo grožį ir visa tauta gyventų taikoje ir gerovėje. Amen.*/
03.05 /* */
03.06 /*Šv. Perpetuos ir Felicitos, kankinių */
03.07 /* ŠV. PERPETUA IR ŠV. FELICITA, kank*/
03.08 /* ŠV. DIEVO JONAS, pašv*/
03.09 /* ŠV. PRANCIŠKA ROMIETĖ, pašv.*/
03.10 /* */
03.11 /* */
03.12 /* Šv. Grigaliaus I, pop.,*/
03.13 /* */
03.14 /* */
03.15 /* */
03.16 /* */
03.17 /* ŠV. PATRIKAS, vysk.*/
03.18 /*ŠV. KIRILAS JERUZALIETIS, vysk., Bažn. mok */
03.19 /* ŠV. JUOZAPAS, PAL. MERG. MARIJOS SUŽADĖTINIS*/
03.20 /* */
03.21 /* Šv. Benedikto, abato, */
03.22 /* */
03.23 /* ŠV. TURIBIJUS MANGROVEJIETIS, vysk.*/
03.24 /* Šv. Gabrieliaus, arkangelo,*/
03.25 /* VIEŠPATIES APREIŠKIMAS*/
03.26 /* */
03.27 /*Šv. Jono Damaskiečio */
03.28 /*Šv. Jono Kapistrano */
03.29 /* */
03.30 /* */
03.31 /* */
04.01 /* */
04.02 /* ŠV. PRANCIŠKUS PAULIETIS, atsiskyrėlis*/
04.03 /* */
04.04 /*ŠV. IZIDORIUS, vysk., Bažn. mok. */
04.05 /* ŠV. VINCENTAS FERRER, kun.*/
04.06 /* */
04.07 /*ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS SALIETIS, kun */
04.08 /* */
04.09 /* */
04.10 /* */
04.11 /* ŠV. STANISLOVAS, vysk., kank.*/
04.12 /* */
04.13 /* ŠV. MARTYNAS I, pop., kank.*/
04.14 /* */
04.15 /* */
04.16 /* */
04.17 /* Šv. Aniceto, pop. ir kank.*/
04.18 /* */
04.19 /* */
04.20 /* */
04.21 /* ŠV. KONRADAS PARZHAMIETIS, pašv. */
04.22 /* */
04.23 /* ŠV. JURGIS, ANTRASIS LIETUVOS GLOBĖJAS. Melskimės. Šloviname, Viešpatie, tavo didybę ir maldaujame, kad Kristaus kančios mokinys šventasis Jurgis padėtų mums įveikti savo silpnumą. Amen.*/
04.24 /* ŠV. FIDELIS SIGMARINGIETIS, kun., kank.*/
04.25 /* ŠV. MORKUS, evangelistas*/
04.26 /* Šv. Kletas ir Marcelinas, popiežiai ir kankiniai*/
04.27 /* Šv. Petras Kanizijus*/
04.28 /*Palaimintasis LUKAS iš Poggibonsi. Melskimės:Gerasis Dieve, pašaukęs į atsivertimą palaimintąjį Luką, apšvietei jį gerų darbų šviesa; leisk ir mums duoti tikrų krikščioniško gyvenimo vaisių ir būti ištvermingais gėryje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius*/
04.29 /*ŠV. KOTRYNA SIENIETĖ, merg */
04.30 /* ŠV. PIJUS V, pop.*/
05.01 /*ŠV. JUOZAPAS DARBININKAS*/
05.02 /* ŠV. ATANAZAS, vysk., Bažn. mok.*/
05.03 /*ŠV. PILYPAS IR ŠV. JOKŪBAS, */
05.04 /*PAL. MYKOLAS GIEDRAITIS, vienuolis*/
05.05 /* Šv. Pijus V, pop*/
05.06 /* */
05.07 /* Šv. Stanislovas,*/
05.08 /* */
05.09 /* ŠV. KOTRYNA BOLONIETĖ, merg.,*/
05.10 /* Šv. Antoninas,*/
05.11 /* ŠV. IGNAZAS LAKONIETIS, pašv.*/
05.12 /* ŠV. NERIJUS IR ŠV. ACHILAS arba ŠV. PANKRATAS, kank.*/
05.13 /* */
05.14 /*ŠV. MOTIEJUS, ap */
05.15 /* Šv. Jonas Krikštytojas Salietis*/
05.16 /* ŠV. MARGARITA KORTONIETĖ */
05.17 /* ŠV. PASKVALIS BAYLON, pašv.*/
05.18 /*ŠV. FELIKSAS KANTALIČIETIS, pašv. */
05.19 /* */
05.20 /*ŠV. BERNARDINAS SIENIETIS, kun. */
05.21 /* */
05.22 /* */
05.23 /* */
05.24 /* ŠV PRANCIŠKAUS BAZILIKOS DEDIKACIJA*/
05.25 /* ŠV. BEDA GARBINGASIS, kun., Bažn. mok. arba ŠV. GRIGALIUS VII, pop., arba ŠV. MARIJA MAGDALENA PACIETĖ, merg.*/
05.26 /* ŠV. PILYPAS NĖRIS, kun.*/
05.27 /*ŠV. AUGUSTINAS KENTERBERIETIS, vysk. */
05.28 /* ŠV. JĖZAUS MARIJA ANA, merg.*/
05.29 /* */
05.30 /* PAL. BAPTISTA VARANO, merg.*/
05.31 /* PAL. MERG. MARIJOS APSILANKYMAS*/
06.01 /* ŠV. JUSTINAS, kank. - min., TELŠIŲ VYSKUPIJOS GLOBĖJAS*/
06.02 /* ŠV. MARCELINAS IR ŠV. PETRAS, kank.*/
06.03 /* ŠV. KARLAS LWANGA IR DRAUGAI, kank*/
06.04 /*Šv. Pranciškus Karačijolas, */
06.05 /* ŠV. BONIFACAS, vysk., kank.*/
06.06 /* ŠV. NORBERTAS, vysk.*/
06.07 /* */
06.08 /* */
06.09 /*ŠV. EFREMAS, diak., Bažn. mok. */
06.10 /* */
06.11 /* ŠV. BARNABAS, ap.*/
06.12 /*PAL. IOLANDA, pašv.*/
06.13 /* ŠV. ANTANAS PADUVIETIS, kun., Bažn. mok.*/
06.14 /* Šv. Bazilijus Didysis, vysk.*/
06.15 /* */
06.16 /* */
06.17 /* */
06.18 /* Šv. Efremas Siras, diakonas,Šv. Morkaus ir Marcelijono, kankinių,*/
06.19 /* ŠV. ROMUALDAS, abat.*/
06.20 /* Šv. Silverijaus, pop*/
06.21 /* ŠV. ALOYZAS GONZAGA, pašv.*/
06.22 /* ŠV. PAULINAS NOLIETIS, vysk, arba ŠV. JONAS FISHER, vysk. ir ŠV. TOMAS MORE, kank.*/
06.23 /* */
06.24 /* ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS*/
06.25 /* Šv. Vilhelmas*/
06.26 /* Šv. Jonas ir Paulius, kankiniai */
06.27 /* ŠV. KIRILAS ALEKSANDRIRTIS, vysk., Bažn. mok.*/
06.28 /* ŠV. IRENĖJUS, vysk., kank.*/
06.29 /*ŠV. PETRAS IR ŠV. PAULIUS, ap.*/
06.30 /*ŠV. PIRMIEJI ROMOS Bažn. kank. Arba PAL. RAIMUNDAS LULLO, kank, */
06.31 /* */
07.01 /* ŠV. TOMAS, ap.*/
07.02 /* ŠV. ELZBIETA PORTUGALĖ*/
07.03 /* ŠV. ANTANAS MARIJA ZACHARIJAS, kun*/
07.04 /* ŠV. MARIJA GORETTI, merg., kank.*/
07.05 /* Šv. Antanas Marija Zakarijas*/
07.06 /* Šv. Marija Goreti, merg.*/
07.07 /* Šv. Kirilas ir Metodijus,*/
07.08 /* PAL. GRIGALIUS GRASSI IR DRAUGAI*/
07.09 /* ŠV. MIKALOJUS PICK IR DRAUGAI*/
07.10 /*ŠV. VERONIKA GIULIANI, merg.*/
07.11 /* ŠV. BENEDIKTAS, abat., EUROPOS GLOBĖJAS*/
07.12 /* Pal. JURGIS MATULAITIS, VYSK. Melskimės. */
07.13 /* ŠV. HENRICHAS*/
07.14 /*ŠV. KAMILIJUS LELIETIS, kun. arba ŠV. PRANCIŠKUS SOLANO, kun.*/
07.15 /* ŠV. BONAVENTŪRA, vysk. ir Bažn. mokyt.*/
07.16 /* PAL. KARMELIO KALNO M. MARIJA */
07.17 /*Šv. Alekso, išp. */
07.18 /* Šv. Kamilas Lelietis*/
07.19 /* Šv. Vincentas Paulietis,*/
07.20 /*Šv. Jeronimas Emilijanis */
07.21 /* ŠV. LAURYNAS BRINDIZIETIS, kun. ir Bažn. mokyt., */
07.22 /* ŠV. MARIJA MAGDALIETĖ*/
07.23 /* ŠV. BRIGITA, pašv. arba PAL. KUNIGUNDA, pašv*/
07.24 /*PAL. LIUDVIKA SAVOJIETĖ, pašv. */
07.25 /*ŠV. JOKŪBAS, ap.*/
07.26 /*ŠV. JOACHIMAS IR ŠV. ONA, pal. M. Marijos tėvai*/
07.27 /* PAL. M. MAGDALENA MARTINENGO, merg.*/
07.28 /* PAL. MOTIEJA, merg.*/
07.29 /*ŠV. MORTA */
07.30 /* ŠV. PETRAS AUKSAŽODIS, vysk., Bažn. mokyt.*/
07.31 /* ŠV. IGNOTAS LOJOLIETIS, kun.*/
08.01 /* ŠV. ALFONSAS MARIJA LIGURIETIS, vysk., Bažn. mokyt.*/
08.02 /* ŠV. ANGELŲ MARIJA - PORCIUNKULĖ*/
08.03 /* */
08.04 /*ŠV. JONAS MARIJA VIANNEY, kun.*/
08.05 /*ŠV. MARIJOS DIDŽIOSIOS BAZILIKOS PAŠVENTINIMAS (SNIEGINĖ) */
08.06 /* VIEŠPATIES ATSIMAINYMAS*/
08.07 /* ŠV. SIKSTAS II, pop., IR DRAUGAI arba ŠV. KAJETONAS, kun.*/
08.08 /* ŠV. DOMININKAS, kun., OP ĮKŪRĖJAS */
08.09 /* Šv. Lauryno vigilija , Šv. Romano, kank.,Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta, mergelė, kankinė, Europos globėja*/
08.10 /* ŠV. LAURYNAS, diak., kank.*/
08.11 /* ŠV. KLARA, merg., II ORD BENDRAĮKŪRĖJA*/
08.12 /* */
08.13 /* ŠV. PONCIJONAS, pop., IR IPOLITAS, kun., kank.*/
08.14 /* ŠV. MAKSIMILIJONAS MARIJA KOLBE, kun., kank.*/
08.15 /*PAL. MERG. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) */
08.16 /* ŠV. STEPONAS VENGRAS*/
08.17 /* Šv. Hiacintas (Jackus)*/
08.18 /*Šv. Agapito, kank.*/
08.19 /*ŠV. LIUDVIKAS, vysk. */
08.20 /*ŠV. BERNARDAS, abat., Bažn. mok.*/
08.21 /* ŠV. PIJUS X, pop.*/
08.22 /* PAL. MERG. MARIJA KARALIENĖ*/
08.23 /* ŠV. ROŽĖ LIMIETĖ, merg.*/
08.24 /* ŠV. BALTRAMIEJUS, apašt.*/
08.25 /* ŠV. LIUDVIKAS IX, karalius,*/
08.26 /* */
08.27 /* ŠV. MONIKA*/
08.28 /* ŠV. AUGUSTINAS, vysk., Bažn. mokyt.*/
08.29 /* ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS, kank.*/
08.30 /*Šv. Rožė Limietė, merg */
08.31 /*Šv. Raimundas Nonatas */
09.01 /* Šv. Egidijaus, abato,*/
09.02 /*PAL. DŽIANFRANKAS BURTE`, PAL. SEVERINAS GIRAULT IR DRAUGAI - kank. */
09.03 /* ŠV. GRIGALIUS DIDYSIS, pop., Bažn. mokyt. Melskimės: Dieve, užtariant šv. Grigaliui suteik malonę pažinti dieviškos liturgijos slėpinį. */
09.04 /* ŠV. ROŽĖ VITERBIETĖ, merg.*/
09.05 /* Šv. Laurynas Justinijanis, vysk*/
09.06 /* */
09.07 /*Šv. Rykas, vienuolis, Melskimės: Jam užtariant, siųsk mums daugiau Saulės spindulių. */
09.08 /* Švč. Mergelės MARIJOS GIMIMAS. Šilinė. Melskimės. Suteik, Viešpatie, savo tikintiesiems dangaus malonių dovanų! Švenčiausios Mergelės motinystė buvo mūsų išganymo pradžia, tegul tad jos Gimimo šventė visiems atneš paguodą ir ramybę. Amen.*/
09.09 /* */
09.10 /* Šv. Mikalojus Tolentietis*/
09.11 /* Šv. Proto ir Hiacinto, kankinių, */
09.12 /* */
09.13 /* ŠV. JONAS CHRIZOSTOMAS, vysk., Bažn. mokyt.*/
09.14 /* ŠV. KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS*/
09.15 /*PAL. MERG. MARIJA SOPULINGOJI*/
09.16 /*ŠV. KORNELIJUS, pop., ir ŠV. KIPRIJONAS, vysk., kank. */
09.17 /* ŠV. PRANCIŠKAUS stigmos. Melskimės. Dieve, serafiškojo tėvo šventojo Pranciškaus kūne įspaudei savo Sūnaus kančios ženklus, uždegdamas mūsų dvasią savo meilės ugnimi; jo užtarimu leisk mums panašėti į nukryžiuotąjį Kristų, idant dalyvautume jo prisikėlime. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja dabar ir per amžius. Amen. */
09.18 /* ŠV. JUOZAPAS iš KOPERTINO, kun. Melskimės. Dieve, nuostabia išmintimi panorėjęs visa patraukti prie viengimio savo Sūnaus, padėk pakilti virš žemiškojo godumo ir, per šv. Juozapo iš Kopertino nuopelnus bei dorybių pavyzdį, panašėti į patį Tavo Sūnų.*/
09.19 /*ŠV. JANUARIJUS, vysk, kank. */
09.20 /* ŠV. PRANCIŠKUS KAMPOROSIETIS, pašv.*/
09.21 /* ŠV. MATAS, apašt., evangelistas. Melskimės. Gailestingasis Dieve, šv. Matą iš muitininko padaręs apaštalu, leisk ir mums, jo pavyzdžio ir maldų remiamėms, sekti tavimi ir tau visa širdžia priklausyti.*/
09.22 /*Šv. Tomo Vilanoviečio,*/
09.23 /* ŠV. KLAROS KŪNO ATRADIMAS*/
09.24 /*Graži diena maldai */
09.25 /* Graži diena maldai*/
09.26 /* ŠV. KOZMAS IR DAMIJONAS, kankiniai. Melskimės. Pagarbiai minėdami šventuosius kankinius Kozmą ir Damijoną, šloviname tave, Viešpatie, už tai, kad savo neapsakoma Apvaizda nuvedei juos į amžinąją garbę ir mums teiki nuolatinę pagalbą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.27 /* ŠV. VINCENTAS PAULIETIS, kun. Melskimės. Dieve, tu vargšams globoti ir dvasininkams auklėti šv. kunigą Vincentą apdovanojai apaštališkomis dorybėmis; uždek ir mums uolumo dvasia, kad mylėtume, ką jis mylėjo, ir gyventume, kaip jis mokė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.28 /* ŠV. VACLOVAS, kank.Melskimės. Dieve, tu šventąjįkankinį Vaclovą išmokei dangaus karalystę vertinti labiau negu žemiškąją; jo užtarimu padėk ir mums, savęs išsižadėjus, tau visa širdimi tarnauti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. */
09.29 /* ŠV. MYKOLAS, ŠV. GABRIELIUS, ŠV. RAPOLAS, archang. Melskimės. Dieve, tu gražiai skirstai pareigas angelams ir žmonėms; tad atsiųsk tavo didybei danguje tarnaujančių dvasių, kad globotų mūsų gyvenimą žemėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.30 /* *ŠV. JERONIMAS, kun., Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, šventajam kunigui Jeronimui įkvėpęs švelnią ir gyvą Šventojo Rašto meilę, leisk ir mums kasdien maitintis tavo žodžiu ir jame rasti gyvenimo prasmę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.01 /* ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS TERESĖ, merg., Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, savo karalystę paskyręs nuolankiesiems ir mažutėliams, vesk mus saugiu šventosios Teresės pramintu taku, kad jos užtarimu ir mums apsireikštų amžinoji tavo garbė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.02 /*ŠV. ANGELAI SARGAI . Melskimės. Dieve, tu savo neapsakoma rūpestinga Apvaizda siunti šventuosius angelus mūsų sergėti; duok mums dabar džiaugtis nuolatine jų globa, o paskui amžina draugyste danguje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.03 /*ŠV. EVALDAS, kankinys*/
10.04 /*ŠV. PRANCIŠKUS ASYŽIETIS, TRIJŲ ORDINŲ ĮKŪRĖJAS. Melskimės. Dieve, tu šventajam Pranciškui leidai neturtu ir nuolankumu būti panašiam į Kristų; padėk mums eiti šventųjų keliais paskui tavo Sūnų ir vienytis su tavimi džiugia meile. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.05 /*Šv. Placido ir draugų, kank */
10.06 /*ŠV. BRUNONAS, kun. Melskimės. Dieve, pašaukęs šventąjį Brunoną tyruose tau tarnauti, leisk mums, jo užtariamiems, pasaulio sukūriuose nuolat širdimi prie tavęs kilti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.07 /* ŠVČ. M. MARIJA ROŽANČINĖ. Melskimės. Per angelą apreiškęs žmonėms savo Sūnaus įsikūnijimą, pripildyk mūsų širdis, Viešpatie, savo malonės ir, švenčiausiajai Mergelei Marijai užariant, Kristaus kančios ir kryžiaus galia vesk mus į garbingą prisikėlimą.*/
10.08 /*Šv. Brigita, našlė , Šv, Sergijaus, Bacho, Marcelino ir Apulėjaus, kankinių, */
10.09 /* ŠV. DIONIZAS, vysk., kankinys IR JO DRAUGAI, kankiniai. Melskimės. Dieve, tu šventąjį Dionizą su draugais pasiuntei pagonims skelbti tavo garbės ir kankinamus apdovanojai didžia ištverme; duok mums jėgų, sekant jų pavyzdžiu, nesivaikyti pasaulio malonumų ir nepabūgti grasinimų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.10 /* ŠV. DANIELIUS IR DRAUGAI, kank.*/
10.11 /* Graži diena maldai. */
10.12 /*ŠV. SERAFINAS MONTEGRANARIETIS, pašv. */
10.13 /*Šv. Edvardas Karalius */
10.14 /* ŠV. KALIKSTAS I, popiežius., kank. Melskimės. Maloningai išklausyk, Viešpatie, savo Bažnyčios maldas: tepadeda mums savo nuopelnais šventasis popiežius Kalikstas, kurio kankinystė mus žavi. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.15 /*ŠV. JĖZAUS TERESĖ AVILIETĖ, merg. Bažnyčios mokytoja. Melskimės. Dieve, tu šventosios Dvasios veikimu palaimintąją Teresę skatinai rodyti Bažnyčiai tobulybės takus; jos raštų dvasiniais turtais mus nuolat stiprink, o pavyzdžiu ragink siekti tikro šventumo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.16 /*ŠV. JADVYGA, vienuolė. Melskimės. Visagali Dieve, tepadeda mums savo užtarimu šventoji Jadvyga, kurios gyvenimas visiems yra tauriausio nuolankumo pavyzdys. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.17 /*ŠV. IGNOTAS ANTIOCHIETIS, vysk. kankinys. Melskimės. Visagali amžinasis Diebe, tu kankinių krauju puoši šventąją savo Bažnyčią; suteik malonę, kad šiandien minima palaimintojo Ignoto garbinga kankinystė, atnešusi jam amžinąją šlovę, ir mums pelnytų nuolatinę pagalbą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.18 /* ŠV. LUKAS, evang. Melskimės. Viešpatie Dieve, tu šventąjį Luką pašaukei žodžiu ir raštu skelbti tavo meilę vargstančiai žmonijai; tegul visi krikščionys bus vienos širdies ir vienos sielos, ir visos tautos išvys tavo išgelbėjimą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.19 /*ŠV. PETRAS ALKANTARIETIS, kun.*/
10.20 /* PAL. JOKŪBAS STREPIETIS*/
10.21 /* Graži diena maldai */
10.22 /*PAL. JUOZAPINA LEROUX, merg. */
10.23 /* ŠV. JONAS KAPESTRANAS, PRANCIŠKONAS, KUNIGAS. Melskimės. Dieve, tu priespaudą kenčiantiems tikintiesiems padrąsinti išsirinkai šventąjį kunigą Joną; laikyk mus savo galingoje globoje, suteik laisvę ir ramybę Bažnyčiai. Amen.*/
10.24 /*ŠV. ANTANAS MARIJA KLARET, vyskupas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį vyskupą Antaną Mariją apdovanojai didžia meile ir kantrybe, kad jis tautoms skleistų Eangelijos šviesą; leisk ir mums, jo užtariamiems, rūpintis didesne tavo garbe ir stropiai darbuotis, kad visus žmones laimėtume Kristui. Amen.*/
10.25 /*Šv. Krizanto ir Darijos, kankinių */
10.26 /* PAL. BONAVENTŪRA POTENZIETIS, kun.*/
10.27 /* */
10.28 /*ŠV. SIMONAS IR ŠV JUDAS, APAŠTALAI. Melskimės. Dieve, tu per savo apaštalus leidai pažinti tave; šventiesiems Simonui ir Judui užtariant, padėk Bažnyčiai laimėti naujus tikinčiųjų būrius. Amen. */
10.29 /* */
10.30 /* */
10.31 /* */
11.01 /* VISI ŠVENTIEJI. Visagali amžinasis Dieve, tu leidi šiandien viena iškilme paminėti visų šventųjų nuopelnus; tegu visa jų gausybė mus užtaria, kad galėtume patirti neišsemiamą tavo gailestingumą. Amen.*/
11.02 /* VĖLYNĖS*/
11.03 /* ŠV. MARTYNAS PORESAS, vienuolis. Dieve, šventąjį Martyną nuolankumo keliu nuvedęs į amžinąją garbę, mokyk ir mus sekti jo gražiu pavyzdžiu. Amen.*/
11.04 /*ŠV. KAROLIS BORROMEJUS, vysk. Palaikyk, Viešpatie, savo tautoje tą dvasią, kurios buvo kupinas šventasis vyskupas Karolis, kad Bažnyčia nuolat atsinaujintų ir, būdama ištikima Evangelijai, rodytų pasauliui gyvą Kristaus paveikslą. Amen.*/
11.05 /* */
11.06 /* */
11.07 /*PAL. ELENA ENSELMINI, merg. */
11.08 /* PAL. JONAS DUNSAS ŠKOTAS, kun.*/
11.09 /*LATERANO BAZILIKOS PAŠVENTINIMAS. Melskimės. O didis Dieve, iš gyvų ir rinktinių akmenų rengiantis sau amžinąją buveinę, pagausink Bažnyčioje Šventosios Dvasios malonę, kurią jai esi davęs, kad tau ištikima tauta nuolat tobulėtų pagal dangiškosios Tėvynės paveikslą. Amen.*/
11.10 /* ŠV. LEONAS DIDYSIS, pop, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu neduodi pragaro jėgoms nugalėti ant apaštalų uolos tvirtai pastatytos savo Bažnyčios; šventajam popiežiui Leonui užtariant, padėk jai visada laikytis tavo tiesos ir džiaugtis ramybe. Amen.*/
11.11 /*ŠV. MARTYNAS TURIETIS, vysk. Melskimės. Dieve, pašlovintas šventojo vyskupo Martyno gyvenimu ir mirtimi, atnaujink mūsų širdyse savo malonės stebuklus, kad nei mirties baimė, nei gyvenimo vilionės mūsų neatskirtų nuo tavo meilės. Amen.*/
11.12 /*ŠV. DIEGAS ALKALIETIS, pašv.*/
11.13 /*ŠV. JUOZAPATAS, vysk., kankinys. Melskimės. Tegul galingai veikia, tavo Bažnyčioje toji dvasia, kurios kupinas šventasis Juozapatas atidavė gyvybę už ganomuosius, kad ir mes, jo užtariami ir Šventosios Dvasios stiprinami, nebijotume aukotis už brolius. Amen.*/
11.14 /* ŠV. MIKALOJUS TAVELIC IR DRAUGAI, kank.*/
11.15 /* ŠV. ALBERTAS DIDYSIS, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventajam vyskypui Albertui davei sugebėjimą gražiai derinti žmogiškąją išmintį su dieviškuoju tikėjimu; suteik mums jo įžvalgumo, kad įvairių mokslų pažanga mums padėtų vis labiau tave pažinti ir mylėti. Amen.*/
11.16 /* ŠVČ. AUŠROS VARTŲ MERG. MARIJA, GAILESTINGUMO MOTINA. Melskimės. Mūsų nuoširdžiai garbinama Gailestingumo Motina Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums, Viešpatie, išmelsti tavo pasigailėjimo ir visuomet gauti tavo pagalbos. Amen.*/
11.17 /*ŠV. ELZBIETA VENGRĖ*/
11.18 /* ŠV. PETRO IR ŠV. PAULIAUS, ap., BAZILIKŲ PAŠVENTINIMAS arba PAL. SALOMĖJA KROKUVIETĖ, merg.*/
11.19 /*ŠV. AGNIETĖ ASYŽIETĖ, merg.*/
11.20 /* ŠV. RAPOLAS KALINAUSKAS, kun.*/
11.21 /* PAL. MERG. MARIJOS PAAUKOJIMAS */
11.22 /* ŠV. CECILIJA, merg., kank.*/
11.23 /*ŠV KLEMENSAS I, pop., kank., arba ŠV. KOLUMBANAS, abat.*/
11.24 /*Šv. Kryžiaus Jonas, Šv. Krizogono, kank */
11.25 /* */
11.26 /*ŠV. LEONARDAS PORTOMAURICIETIS, kun.*/
11.27 /*ŠV. PRANCIŠKUS ANTANAS FASANI, kun. */
11.28 /* ŠV. JOKŪBAS MARKIETIS, kun.*/
11.29 /*VISI SERAFIŠKOJO ORDINO ŠVENTIEJI */
11.30 /*ŠV. ANDRIEJUS, apaštalas. Melskimės.*/
12.01 /* */
12.02 /* */
12.03 /* ŠV. PRANCIŠKUS KSAVERAS, kunigas. Melskimės. Dieve, tu šventojo Pranciškaus pamokslais laimėjai daug tautų; įkvėpk tikinčiųjų sieloms uolumo skleisti tikėjimą, o šventajai Bažnyčiai duok džiaugtis vis gausėjančiais narių būriais. Amen.*/
12.04 /* ŠV. JONAS DAMASKIETIS, kunigas, Bažn. mokytojas. Melskimės. Tepadeda mums, Viešpatie, šventojo kunigo Jono maldos, kad tikrasis tikėjimas, kurio jis savo gyvenimu ir raštais mokė, visada būtų mūsų stiprybė ir šviesa. Amen.*/
12.05 /* Šv. Sabo, abata.*/
12.06 /*ŠV. MIKALOJUS, vyskupas. Melskimės. Būk mums, Viešpatie, gailestingas ir, šventajam vyskupui Mikalaojui užtariant, sergėk mus nuo pavojų, kad niekada nenuklystume nuo išganymo kelio.Amen. */
12.07 /* ŠV. AMBRAZIEJUS, vyskupas, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį vyskupą Ambraziejų pašaukei būti katalikų tikėjimo mokytoju ir apaštališko tvirtumo pavyzdžiu; pažadink ir šiandien savo bažnyčiai pasiaukojusių vyrų, kurie ją ryžtingai ir išmintingai valdytų. Amen.*/
12.08 /* ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, SERAFIŠKOJO ORDINO GLOBĖJOS IR KARALIENĖS, NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS. Melskimės. Dieve, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltu Prasidėjimu tu parengei tinkamą būstą savo Sūnui. Kaip dėl būsimos savo Sūnaus mirties nuopelnų ją apsaugojai nuo bet kokios dėmės, taip ir mums, jos užtariamėms, leisk ateiti pas tave tyromis širdimis. Amen.*/
12.09 /* */
12.10 /* Šv. Melchijado, pop. ir kank*/
12.11 /* ŠV. DAMAZAS I, popiežius. Melskimės. Leisk mums Viešpatie, nuoširdžiai branginti tavo kankinius, kurių garbę šventasis popiežius Damazas su meile skleidė. Amen.*/
12.12 /* ŠV. JOANA PRANCIŠKA ŠANTALIETĖ, vienuolė. Melskimės. Dieve, tu šventąją Joaną Prancišką, įvairiais gyvenimo takais vesdamas, papuošiai gražiausiais nuopelnais; jai užtariant, padėk mums ištikimai atlikti pašaukimo pareigas ir visada aplinkai šviesti krikščionišku elgesiu. Amen.*/
12.13 /* ŠV. LIUCIJA, mergelė, kankinė. Melskimės. Garbingas šventosios mergelės ir kankinės Liucijos užtarimas tepaskatina mus, Viešpatie, jos gimimą dangui džiaugsmingai minėti ir niekada amžinųjų dalykų nepamiršti. Amen.*/
12.14 /*ŠV KRYŽIAUS JONAS, kunigas., Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį kunigą Joną įkvėpei tobulai išsižadėti savęs ir mylėti vien kryžių; vesk ir mus jo pėdomis į amžinąją garbę, kur visada tave regėsime. Amen.*/
12.15 /* */
12.16 /* */
12.17 /* */
12.18 /* */
12.19 /* */
12.20 /* */
12.21 /* ŠV. PETRAS CANISIO, kunigas, Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, tu katalikų tikėjimui ginti šventąjį kunigą Petrą apginklavai dorybėmis ir mokslu; tegul, jo užtariami, atranda tave visi, kurie dar ieško tiesos, tegul drąsiai tave išpažįsta, kurie jau tiki. Amen.*/
12.22 /* */
12.23 /* ŠV. JONAS KETIETIS, kun. Melskimės. Leisk, visagalis Dieve, palaimintojo kunigo Jono pavyzdžiu per gyvenimą eiti apsišarvavus šventųjų išmintimi ir pelnyti tavo atlaidumą gailestingumo darbais. Amen.*/
12.24 /* */
12.25 /* VIEŠPATIES GIMIMAS*/
12.26 /* ŠV. STEPONAS, PIRMASIS KANKINYS. Melskimės. Padėk mums, Viešpatie, sekti kilniais pavyzdžiais ir išmokyk mylėti net priešus, kaip šventasis Steponas, kurio gimimą dangui minime ir kuris savo žudikams meldė atleidimo. Amen.*/
12.27 /*ŠV. JONAS, APAŠTALAS, EVANGELISTAS. Melskimės. Dieve, per šventąjį apaštalą Joną atskleidęs savo Amžinojo Žodžio paslaptis, duok mums pažinti ir pamilti visa, ko jis taip kilniai mokė. Amen.*/
12.28 /*ŠV. NEKALTIEJI VAIKELIAI, kankiniai. Melskimės. Nekaltieji vaikeliai, Dieve, šiandien tavo garbę paskelbė ne žodžiais, o kankinių mirtimi; padėk ir mums visu gyvenimu skelbti tikėjimą, kurį išpažįstame lūpomis. Amen.*/
12.29 /* ŠV. TOMAS BECKET, vysk., kankinys. Dieve, tu šventajam Tomui leidai karžygiškai žūti už tiesą; jo užtarimu padėk ir mums dėl Kristaus negailėti gyvybės šiame pasaulyje, kad ją atrastume danguje. Amen.*/
12.30 /* */
12.31 /* ŠV. SILVESTRAS I. Melskimės. Šventojo popiežiaus Silvestro užtarimu gelbėk, Viešpatie, savo žmones, kad jie, tavo vadovaujami, per šį laikinąjį gyvenimą saugiai keliautų ir amžinąjį laimingai pasiektų. Amen.*/
Tūbausių kalendorius
|
