Konstantinopolis, tabu ir Brodskis

Autorius Dalia Staponkutė

Ak, Likime, aš labiausiai myliu tas akimirkas, kai tu, nepamiršdamas savo išminties ir griežtumo, sykiu nevengi lengvabūdiškų nukrypimų ir tuštybės, kai sumanai pasigirti prieš mane, pakoketuoti, sušnibždėti, kas geriausio tau pakliūva ant liežuvio, ir leidi man gėrėtis savimi. Rytai ir tu, mano Likime, tu ir Rytai—ar kada nors, anksčiau, kitoje erdvėje ir kitame gyvenime, kuris Baltijos pakrančių pelkynuose neabejotinai turi kitokį matą, kitokius įvykių, atsitiktinumų, netekčių, nežinomybės, horoskopų ir sapnų sūkurius, ar kada nors ten, kitoje vietoje, būčiau pagalvojusi, kad mirksėsi man blakstienota ir klastinga povo akimi iš Šeherezados pasakų. Aš kalbu ne apie egzotiką ir svetimšaliui nepasiekiamą rytietiškų pasakų poetiką, o apie tavo ironiją, Likime, privertęs mane judėti priešinga civilizacijoms kryptimi, sulig ledynais—iš šiaurės į pietus. Arba sulig paukščiais—pirmyn ir atgal, pametant ir vėl pagaunant prasmę, ieškant įvairiomis kryptimis, nes paukščiai juk kaprizingai įsiūlo ir savo prielaidas bei atsakymus, šitaip nužymėdami mano kelią dviprasmybėmis, nutylėjimais, punktyrais, atodūsiais ir daugtaškiais... Dar niekam nepavyko paversti Rytų „savais“, kad ir ką bekalbėtų egzotiką mylintys ir kartais iki koktumo naivūs „vakariečiai“.Nepavyko, nes Rytai yra nesuskaičiuojami ir neprisijaukinami. Pagrindinė juose vyraujanti tradicija—tai paklusnumo, hierarchijos, naudos, prekybos, prisitaikymo (ir fantazijai nesuvokiamo vyriško ištvirkimo, ak, gerokai peržengiančio moterišką!) tradicija, pakankamai svetima moralinio absoliuto principams, kurį čia atstoja giminystės ir šeimos idėja. Rytuose viešpatauja karštas neracionalaus padūkimo viesulas, begalinis sielvartas ir svaigulys, nieko bendra neturintis su realybe. Rytus nebent galima užgrobus valdyti, ir tai šimtus metų darė šimtai armijų, kurios gerai suprato viena kitą. Imu suprasti jas ir aš, nes pavargau priešintis Rytams, kad išgyvenčiau, kad išlikčiau kaip asmuo, asmenybė, moteris, Rytų fone esanti „kita rasė“. Priešinimasis daro mane silpna, pakerta jėgas, palaužia, ir būna akimirkų, kai visa tai perauga į kažkokį pasiutimą ar įtūžį—į neviltingą norą įsakinėti ir valdyti, norą tokį stiprų, kad net pajunti saldų valdovės jausmą ir nesotumo dyglį, kurio skausmą galima sumažinti tik atrandant naujus „valdymo“ (ir buvimo) būdus. Rytais aš vadinu ne geografinę pasaulio dalį, nes ją apibrėžti mano atveju nepaprasta, aš vadinu Rytais savo pasipriešinimo erdvę, kuri anaiptol nereiškia kažką priešiška, tačiau, be abejonės, verčia kasdien kovoti, neretai--gintis, susvetimėti, apaugti erškėčiais, o kartais, ir tai yra svarbiausia, ta erdvė kaip pilnavidurės, išpustytos, didžiulės rožės žiedlapiai subėga į vieną likimo akį, žiūri į tave ir byloja, kad visa yra tarpusavy susiję, kad visi siūlai susiveja į vieną kamuolį...

Prieš savo pirmąją kelionę į karagiozi--šešėlių teatro herojų--šalį, kur gyvena nerūpestingi juokdariai, į dviprasmiško autoriteto ir neegzistuojančios realybės šalį, kur žemaūgiai vyriokai putliomis apžėlusiomis rankomis plekšena ant lentų išdėliotus paplotėlius, o vakarėjant, pasistatę priešais arbatos stiklines, lošia nesibaigiančią kortų partiją, paskutinę vyrišką partiją prieš vis nepriartėjančią didžiąją naktį, aš pasinėriau į Josifo Brodskio Bizantiją ir pagalvojau, kad tik dėl šito mizantropiško ir reto įžvalgumo rusų poeto vertėjo trainiotis parudavusiuose iš liūdesio Leningrado universiteto koridoriuose, tegu ir gerokai po jo, tegu ir dėl vieno jo teksto. Taip, visiems linkėčiau kur nors keletą metų studijuoti tik dėl to, kad po daugel metų galima būtų prisėsti, susikaupti, perskaityti ir suprasti bent vieną penkių puslapių tekstą, nes, kaip žinoma, galima nebeperskaityti nieko arba nieko nebesuprasti. Brodskis rašė apie savo pabėgimą iš Bizantijos, kurios dalimi jam buvo ne tik Stambulas ir Atėnai, bet ir jojo Leningradas, jei pažvelgtume į šią „trečiąją Romą“ iš geografinės ilgumos, tai yra vestume rodyklę tiesiai žemyn, į pietus, kur vienas imperinis miestas susiduria su kitu, lygiai taip, kaip aš dažnai vedžioju rodyklę priešinga kryptimi—iš pietų į šiaurę, kur tiesiai virš vienos imperijos provincijos—Kipro, kabo kita--Lietuva. Ak, kaip aš norėčiau šitaip elengantiškai, giliamintiškai, šmaikščiai ir negailestingai susidoroti su savo Bizantija, kuri dabar vadinama tiesiog Rytais, ir pabėgti iš jos. Ir pasiuskite jūs visi, Suleimanai, Mehmetai, Janiai, Kostai ir Osmanai su savo istorinėmis žemėmis, kuriose neauga niekas tik ūsai--ta juodaakė, vakarop šeriais apželianti pasaulio dalis... o tas visur lekiantis tau į snukį smėlis, išduriantis iš akių pasaulį... Ar tai tik judrus purvas, negalintis rasti sau vietos, tačiau sudarantis pačią šitos pasaulio dalies esmę?.. O gal tai žemė, besistengianti pakilti į orą, atsiplėšti nuo savęs pačios, kaip sąmonė atsiplėšia nuo kūno, kaip kūnas pasiduoda karščiui? Lietus... tik jis išduoda dulkių esmę, priblokšdamas jas prie grindinio ir į visas puses ištaškydamas... Šitaip ir skrieja Brodskio minčių perliukai vienas po kito man tiesiai į veidą kaip tos dulkės, kaip kažkokia keista, įspėjanti gaivinančių adatėlių substancija, nes su žvilgančiomis Rytų dulkėmis per ilgą laiką susigyvenau, susitryniau, virsdama viena iš jų, ir nenustebčiau, kad būtent taip ir yra—susitrinta, juk šioje pasaulio dalyje viena perspektyviausių karjerų yra būti dulke, ir nesvarbu ką tu beveiktumei, kurią bendruomenę beišpažintume, šioje mistiškoje Rytų makalynėje iš tikro esi tik dalia. Kitaip tariant, tiesiog džiūgavau, kaip mikliai, sumaniai, nostalgiško, tačiau pergalingo maršo ritmu Brodskis paliko savo Bizantiją... Kaip žmogus, kuris nebeturi kur grįžti. Aš--taip pat, tiksliau—aš norėčiau taip pat susidoroti su savo Bizantija ir pergalinga, aistringa, sukrešėjusios meilės pilna, priiminėti pro šalį žygiuojančias šalis, spindinčias eitynes, apkurtinta kraujo tvinksnių, kurie muša į širdį tuo iškilmingo maršo taktu... Deja, iki šiol man pavykdavo pabėgti tik viena kryptimi—nuo šiaurės--ir tai apmaudu, nes vis dažniau dingteli, kad iš esmės visados ir buvau tik lengva rytietiška dulkė, kurios neįstengia priblokšti sunkūs šiaurietiški lietūs. Ką ten priblokšti—jie tiesiog per prievartą išplukdo lengvesnius ir neskęstančius kūnus, bekompromisiškai išneša, žiauriai iškrapšto, o kur dar plaukikės adrenalinas, o kur kokia nors linijinio principo, susijusio su gyvenimo gerėjimu, apoteozė ir neviltis? Likimas? Visi siūlai susiveja į vieną kamuolį? Tačiau kuo čia dėti Rytai? Kaip sakė Brodskis—niekuo dėta ta dulkėta Azijos katastrofa. Tiesiog žmogaus požiūris į pasaulį ir į kitus žmones ilgainiui ima atsiduoti vieta, kur gyveni—tau atsibosta ta masė, sukibusi iš vienas į kitą panašių žmonių, ir tu norom nenorom tampi mizantropu, o kadangi ir pats sau atsibosti, tai prisideda ir dozė snobizmo, kuris iš tikro yra tik dar viena nevilties forma. Mizantropija, snobizmas ir neviltis—šiuo mišiniu Brodskis ir paaiškino savo kritišką susirūpinimą ir melancholišką atsainumą Rytams, kurių dvasiai jis priskyrė ir Rusiją, ir aš visa tai surašiau ne apdainuoti šio gesto vertą rusų poetą, o padėti sau ir, jo aštraus žvilgsnio drąsinama, sulaužyti kelis savo tabu.

Ilgą laiką Turkija man buvo nemiela ir netgi išstumta tema—nenorėjau ir negalėjau apie ją galvoti, kalbėti, juolab—ten važiuoti, tai buvo šalis, apie kurią aš vengiau turėti savo nuomonę, nes, gyvenant sunkioje kaimynystėje su ja, stigo ramybės būtinos žingeidumui sužadinti. Mano pirmoji pažintis su šia šalimi nebuvo itin maloni, ir, ko gero, retas svetimšalis mane suprastų, nes retas turi galimybę susipažinti su ja taip, kaip teko man—nuo uodegos, ne nuo galvos. Aš žiūrėjau (tebežiūriu ir turbūt jau visados žiūrėsiu) į Turkiją kipriečio akimis, kartais graiko akimis, kartais lietuvio, kuris negali „suvesti sąskaitų“ su Rusija, ir tai yra pakankamai sudėtingas žiūrėjimas, turintis aiškius atskaitos taškus, pilnas siūbuojančių emocijų, ir kur kas stipresnis už turistinį norą (kiti tai vadina aistra ar troškimu) keliauti po Turkiją, judėti plokščiu paviršiumi tam, na, kad save vienaip ar kitaip patenkintumei ar įteisintumei kaip asmenybė. Taip, žmonės keliauja arba nekeliauja dėl įvairiausių priežasčių, jų nesuprasi, tačiau, jei keliauja, tai labai mažai kas tai daro linijiniu principu, kaip Vergilijaus herojai, kurie visados tik išvyksta ir niekados negrįžta. Mano linijinis principas yra truputį kitoks—aš nei pernelyg keliauju, nei grįžinėju, aš nuolatos ruošiuosi kelionei, ir tas pasiruošimas mano gyvenime tapo tokiu reikšmingu, kad seniai užgožė bet kokį kelionės žavesį, tikslus, priemones ir net retus, bet brangius bendrakeleivius. Ak, tas didysis metafizinis pasiruošimas, savaime paverčiantis visa kita mažiau reikšmingais tabu... Jaučiu net šis tekstas, šis rašymo procesas verčia mane kalbėti apie pasiruošimą kelionei į Turkiją kur kas plačiau, nei apie pačią Turkiją, kuriai, kas žino, galbūt atiteks kelios eilutės pabaigoje. Galbūt Rytai iš tikrųjų yra metafizinis žmonijos centras, nugvelbiantis tavo mintis? Ir vis dėlto mano nenoras važiuoti į Turkiją buvo kur paprastesnis ir aiškesnis, nei šioji įžanga. Tas nenoras arba tiksliau negalėjimas, susilaikymas buvo visai ne metafizinis, o netgi labai materialus ir pagrįstas, apčiuopiamas kaip šeimos, kurioje gyvenu, netektis ir skausmas, kaip karinė tvarka, kurios turkiški niuansai persekioja mane kaskart, kai tik sumanau paklaidžioti po šiaurinę Kipro pusę. Bet koks supratimas apie bet ką grindžiamas patyrimu, ir tai, kad mes visi vienaip ar kitaip priklausome nuo istorijos, turi ateiti į galvą kiekvienam žmogui. Štai sliuogiu viena mažyčiu automobiliu Pentadaktilo kalno šlaitu, ieškodama Sinajaus vienuolyno griuvėsių, o kitą kartą—užklimpusi romantiškai tuščios Mesaorijos dykvietės dulkėse arba pakibusi ant gražiausių pasaulyje Rizokarpaso pajūrio uolų susiduriu su kariniais sunkvežimiais pridaigintais tamsiaplaukių galvučių ir aštrių kaip išgaląsti kinžalai žvilgsnių. Aš vis pagalvodavau, turbūt jie seka mane, būtent mane, mano „kitos rasės“ kvapą, odos ir plaukų spalvą, iš tolo, kažkokiais magiškais žiūronais arba dykumos šakalų šnervėmis, uodžiančiomis per dešimtis kilometrų, ir kai tik spėji pagalvoti, kad štai pagaliau esi viena ir laisva svajoklė, užkariavusi salą, iš dangaus nusileidžia turkų kareivių tuntas ir tada belieka dėkoti tam pačiam dangui, kad nemoki jų kalbos. Tas juodas veidų svetimumas, tie neįskaitomi dėsniai, valdantys jų mintis, ir žvilgsnių ašmenų šaltis, verčiantis tave tyliai nusilenkti, ne iš pagarbos, o iš baimės, nusilenkti savo baimei ir pasimeldus, kad ji tau suteiktų stiprybės, bėgti... Tavo kareiviai, Dieve, nekalti, ir Tavo armijas galima pateisinti, kai jos ateina, nes nė viena šalelė nėra išvengusi Tavo žiauraus nuosprendžio, kaip ir nėra žmogaus pasaulyje be nuodėmės, tačiau kuo paaiškinti tai, kad atėjusios Tavo armijos nebeišeina—štai kur yra esmė... Štai ir negaliu, atsistojusi ant šiaurinių Kipro uolų pamoti skarele Turkijai „sveika, kaimyne“, tuoj, palauk, man iki tavęs tik valanda kelio jūra, ne, aš kaip politinė auka, pažeminto orumo nusidėjėlė, suku ratą į Stambulą per Atėnus... Štai ir sakykite, kad tai nėra mano asmeninė problema, kad nieko bendra neturiu su Rytais, Mehmetais ir Janiais, kai ant mano kūno—jų kasdienės dulkės ir judėjimo trajektorijos, taip, asmeninis patyrimas yra ir asmeninė problema.

„Kaip čia viskas pasenę“, rašė Brodskis apie Stambulą su šauktuku. O mano pirmoji mintis, išvydus šį miestą—nuščiuvus--buvo: „Kaip čia viskas nauja“. Čia susikirto mano ir Brodskio laiko linijos, epochos ir kiekybiniai faktoriai, kurie rodo, kad Brodskio laikais šiame mieste gyveno trys milijonai gyventojų, o dabar, kaip sako vietiniai, dvidešimt. Didėjantys skaičiai vis dėl to kažką pasako ir apie miesto ritmą bei laiką. Neatmetu prielaidos, kad tviskančiai nauji yra tik keli miesto kvartalai, kurie puikuojasi prie greitkelio, skriejant nuo tarptautinio oro uosto, juk vizualioji architektūrinė propaganda yra pati veiksmingiausia, tačiau sykiu iškart matyti, jog skaičiai ir naujumas Stambului yra tik nereikšminga butaforija, kaip ir visa kita—ūsai, skarelės ir net pati Turkija--tas žmogiškas, politinis ir religinis fonas imperiniam miestui yra tik dar vienas istorijos atodūsis. Jūs atvykstate Istanbulan, kurio pavadinimas, kas nežino, kilęs iš graikiško istin Poli—„į Miestą“, miestan iš didžiosios raidės, kur materialus yra tik Laikas, ir jis atrodo dar materialesnis būtent rudenį, nes ruduo tarsi leidžia pajusti gyvenimo linijos regresiją, kai visa traukiasi gilyn, atgal, prie šaknų ir prikelia tavyje jaunystės rudenius kituose imperiniuose miestuose. St. Peterburgas. Aš pirmą kartą pajutau geliantį poreikį grįžti, dabar aš pajutau, kad iš tikro viskas susiję—imperiniai miestai, gyvenimas juose, Rytai, noras priešintis ir karališkas savo istorijos sureikšminimo jausmas. Rudenėjantis Konstantinopolis, Stambulas, Istanbulas, o dar jis Bizantijas, kvepia ne Brodskio dulkėmis, o medžių šaknimis, velėnomis ir trūnėsiais. Kai medžių šaknys nori kalbėti, kai po jomis susikaupia labai daug praeities, senų pasakojimų, seniausių istorijų, begalė slopaus šnabždesio ir nealsuojančios tamsos, esančios pirmiau bet kokio žodžio—tada medžių žievė ima skilinėti, grubiai sueižėja giliomis rievėmis, po kuriomis atsiveria jų šerdis. Įsikniaubi į tą purų sutemų kailį ir akimirksnį atsiduri visiškoje tamsoje, nebegirdi garsų, nejauti oro, lyg būtumei užvožta dangčiu. Tada reikia akimis lyg dėlėmis įsisiurbti į juodžiausią tamsą ir prasismelkti pro tai, kas neperregima—ir staiga tarsi atsiduri ties riba, anapus, po žeme. Ir pamatai... kad viskas tviska nuo šviesos. Tai akivaizdus dalykas, vidinis šaknų švytėjimas, blausiai žibančios gyslelės, darančios tamsą lyg marmurinę, ribuliuojantis materijos žibėjimas. Juk lygiai taip būna sapne, kai esi atkirsta nuo pasaulio, toli nuklydusi į giliausią intraversiją, tada keliauji atgal į save, ir mintys užsidega lyg vidinis žibintas, ir šokinėdamos žibena ilgomis dagtimis. Taip ir pajunti gyvenimo linijos regresiją, traukiesi gilyn, artiniesi prie šaknų.

Stambule atsiduri anapus, prie daiktų pamušalo, kaip sakoma, istorijos tamsoje, kuri tarsi sudaigstyta žibančiais kalėdinių lempučių ir švytinčių tiltų siūlais. Kokia apytaka, judėjimas ir spūstis, tirštuma ir knibždėlynas, žmonės ir kartos, tūkstančius kartų padauginti koranai, biblijos ir iliados, sumaištis, painiava ir triukšmas. Sunku įsivaizduoti, kad ši vieta veda kažkur kitur, kad už jos dar yra plačios turkiškos erdvės. Esu pačiame dugne, prie tamsių pamatų, prie Motinų, didžiojoje istorijos perykloje, siužetų fabrike, pasakų rūkomajame. Dabar man darosi suprantamas imperinio žavesio mechanizmas, jis tarpsta ant istorijų. Šitiek įvykių, tiek nuotykių, tiek likimų. Visos pasakos, kurias esu skaičiusi nuo vaikystės, čia randa savo namus ir tėvynę. Miestas murmuliuoja ir į tavo ausis tvinksi neišsemiamas įtikinėjimas, eini primerktomis akimis per tą šnabždesį, šypsenų, pasiūlymų šilumą, be paliovos užkabinėjama, girdėdama tūkstančius klausimų. Miestas nori, kad iš jo bent ką pasiimtumei, nors žiupsnelį tų bekūnių šnabždančių atsitikimų, priimtumei jį į savo nuolat jauną—jam taip atrodo--gyvenimą, į savo kitos rasės kraują ir, išgelbėjusi jo dalelę, gyventumei su juo toliau. Tuo imperinis miestas minta—tavo buvimu--ir todėl jis toks neapsakomai didingas ir sunkus nuo žinojimo. Netikėčiau, jei nesugebėčiau mylėti ir nekęsti. Štai vidiniai jo labirintai, sandėliai ir sankrovos, štai dar šilti karstai, trūnėsiai ir mėšlas, senų seniausios istorijos, septyni senovės Trojos sluoksniai, koridoriai ir lobynai. Šitiek auksinių kaukių, kaukė prie kaukės, supliuškusios šypsenos, išėsti veidai, mumijos, tuščiavidurės baidyklės ir vienas po kito naujai aušrai prabundantys, gerai pailsėję numirėliai...

Pirmiausia aš norėjau pamatyti Agią Sofiją, monumentą Šventajai Išminčiai, ir važiavau į šią Justiniano baziliką, kadais didžiausią pasaulyje, su graikų grupele iš vienos konferencijos--su europiečiais klaidžioti po Stambulą atrodė taip pat keista kaip su turkais po Piterį. Mus vežė elegantiškas, tačiau nieko apie miesto įžymybes nenutuokiantis turkas, nekalbantis jokia užsienio kalba kaip ir didžioji dauguma vietinių gyventojų... Turbūt nieko nėra gyvesnio ir išraiškingesnio už graikiškų emocijų teatrą Konstantino mieste, už jų gilius, su pagraudenimais „prarastos karalystės“ išgyvenimus, nieko nėra žavesnio, kaip žiūrėti į Stambulą graiko akimis ir stebėti gatvėse neskubančius, orius, plastiškų gestų ir švelniu savo kalbos čiulbesiu besimėgaujančius graikus, kiekvienu savo judesiu reikalaujančius, kad Miestas jiems lenktųsi ir dėkotų už jų buvimą čia... Graikiškumas šiame mieste yra dar vienas buvimo būdas, raktas į daugelį Miesto paslapčių, jo poezija, nors, ak, visi mes čia—poetiški imperatoriai, pagalvojau, išskyrus vietinius batų blizgintojus. Graikai savo „meka“ nusivylė, išvydę ant jos daugybę jiems nieko nesakančių žalių tapetų su auksiniais Pranašo vardais—Agia Sofija seniai tapo visų įmanomų religijų prieglobsčiu--ir nors graikų jausmai mane paliečia, vis dėlto negaliu nematyti toje išminties šventykloje stebuklo, amžinesnio už tikėjimą ir kvepiančio ne smilkalais, o medžio šaknimis. Man visados patikdavo senos bizantiškos šventyklos už jų formų dviprasmiškumą, išorės paprastumą ir moterišką jų vidaus švelnumą bei jaukų žemiškumą. Agia Sofija stūksojo prieš mane kaip kalnas--kiek gremėzdiška, amžių nesuluošinta, neprieinama--tačiau iš vidaus ji atsivėrė trapiu ir švelniu moteriškumu, tarsi svaiginančio minkštumo dangaus kupolas, gaubiantis, ginantis, glostantis, su plaukiančiomis linijomis, metančiomis iššūkį statikai, ir todėl nebūdingomis statiniui, o veikiau--vizijai, šlovinančiai visa, kas žmogiška ir žemiška. Šeštame amžiuje po Kristaus Agia Sofija ir buvo naujos, bizantiškos pasaulio vizijos pradžia, atidarymas. Čia gimė bizantiškas nakties sudvasinimas, procesijos prieblandoje su paauksuotais apdarais ir smilkytuvų dūmų debesimis, šventosios ceremonijos ir ritualai naktimis iki saulės patekėjimo, religingumo išraiška prabangiais drabužiais, blizgančia ikonografija ir vizijomis mozaikose iš brangakmenių, šalia kurių asketiškas ir primigtinai diegiamas semitų dailidės sūnaus paprastumas ėmė atrodyti mistiškas ir net atgrasantis—Bizantijos religija tapo ne kančių atpirkimo ant kryžiaus, o atgimimo ir kūniškumo religija. Šioji religija su užkalbėjimais ir liturgijomis niekados nevirto racionalizuota doktrina kaip Vakaruose, ji buvo stebuklo šventinimas, kažko nežinomo ir pasislėpusio už ikonostasio--sielos nuostabos ir džiūgavimo religija. Konstantinas atėjo į vieną gražiausių vietų pasaulyje įkurti Naujosios Romos--Nova Roma--čia, Rytuose, tačiau, Justinianui pastačius Agią Sofiją, Naujoji Roma virto Naująją Jeruzale. Miestas tapo dangaus karalyste, o Viešpats—miesto valdovu. Na, ir atvirkščiai, dangaus karalystė—tai Miestas, o jo centre--Agia Sofija, imperatoriaus bazilika, Bizantijos imperializmo centras, kur valdžia reiškia nei daugiau, nei mažiau kaip tik dangišką apraišką, ir šventasis imperatorius—vasileus--valdo nelyginant iš dangaus skliauto, mosikuodamas graikiškais kodeksais, laikydamas savo rankose gyvenimus Poliso piliečių, kurie jaučiasi palaiminti vien dėl to, kad dalyvauja šventojo valdovo ir Miesto gyvenime...

Sutinku su jumis, Orhanai Pamuk, kiekvienas Stambulo kampelis yra romano įžanga.

Ruduo, aleksandriškoji metų epocha, savo bibliotekose sukrovusi metų rato aplink saulę išmintį. Išblyškę rytmečiai, geltoni kaip pergamentas, saldūs nuo išminties vakarai, priešpiečiai, spalvingi kaip senos pageltusios knygos. Stambulo ruduo--senas juokdarys bibliotekininkas, nublukusiu rytietišku chalatu, lygiai toks, kokį šiandien dar galima sutikti Stambulo universitete, įsikūrusiame buvusiuose vieno iš sultonų rūmuose, su brangiausiais medžio raižiniais ir krištolo šviestuvais, tas mikliai laipiojantis kopėčiomis knygų žinovas, ragaujantis visų amžių ir kultūrų uogienes. Kaip jis smaginasi išleisdamas senovinių apysakų herojus pasivaikščioti po tuo padūmavusiu meduotu dangumi, į tą drumstą ir truputį liūdną šviesos saldybę. Rudens Stambulas--fata morganos padidinta projekcija, kurią išspinduliavo į dangų mirštantis, muziejumi virtęs grožis. Grožis yra bejėgiškas ir pasmerktas būti savimi, nes kad ir kaip kas stengtųsi su juo varžytis, pagrobti, švaistyti ir eikvoti jį, inscenizuoti sėkmingus išpardavimus, triukšmingus ir daug žmonių sutraukiančius aukcionus, lošti iš jo, niekas negali numalšinti skausmingo jo pertekliaus.

Komentarų (1) Add Comment

jau artėja svieto pabaiga....
parašytas rimas, Grd 11

Ilgai laukiau ir galvojau bus tam straipsniui komentarų ar ne.Neatsirado.Aiškiai matosi, kad autorė yra emigravusi į''kitokias visatas'' ir į žemę žiūri iš velniai žino kur.Bent jau atgalinį adresą būtų parašius...

Parašykite komentarą

PARAMA

Vilties Bėgimas

PAX et BONUM

Vilties bėgimas 2008

Dienos šventasis

01.01 /* KALĖDŲ OKTAVA. MARIJA ŠVČ. DIEVO MOTINA */
01.02 /* ŠV. BAZILIJUS DIDYSIS IR ŠV. GRIGALIUS NAZIANZIETIS, vyskupai, Bažnyčios mokytojai. Melskimės. Dieve, tu savo Bažnyčią esi nušvietęs šventojo Bazilijaus ir Grigaliaus darbais ir pamokymais; suteik malonę tavo tiesą nuolankai priimti ir su meile ištikimai jos laikytis. Amen.*/
01.03 /*ŠVČ. JĖZAUS VARDAS */
01.04 /* PAL. ANGELĖ FOLINJIETĖ, pašvęstoji, III Ord. */
01.05 /* */
01.06 /* VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS */
01.07 /*ŠV. RAIMUNDAS PENJAFORTIETIS, kunigas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį kunigą Raimundą apdovanojai didžiu gailestingumu nusidėjėliams ir belaisviams; jam užtariant, padėk mums išsivaduoti iš nuodėmės vergijos ir nuoširdžiai daryti visa, kas tau patinka. Amen.*/
01.08 /* Graži diena maldai*/
01.09 /* Graži diena maldai*/
01.10 /* Graži diena maldai*/
01.11 /* Graži diena maldai */
01.12 /* PAL. BERNARDAS KORLEONIETIS, pašv., I Ord. */
01.13 /*ŠV. HILIARAS, vyskupas, Bažnyčios mokytojas. Visagali Dieve, suteik mums malonę tinkamai suprasti ir teisingai išpažinti tavo Sūnaus dievystę, kurią šventasis vyskupas Hiliaras ištvermingai skelbė. Amen.*/
01.14 /* PAL. ODORIKAS PORDENONIETIS, kun., I Ord. */
01.15 /* Šv. Paulius, pirmasis atsiskyrėlis */
01.16 /* ŠV. BERARDAS IR DRAUGAI, pirmieji Ordino kankiniai */
01.17 /* ŠV. ANTANAS, abatas. Melskimės. Dieve, tu šventajam abatui Antanu davei malonę tyruose tau tarnauti griežtu atsiskyrėlio gyvenimu; jam užtariant, padėk ir mums, savęs išsižadėjus, tave mylėti labiau už viską. Amen.*/
01.18 /* Graži diena maldai*/
01.19 /* PAL. EUSTOCHIJA, mergelė, II Ord. (Klarietės)*/
01.20 /* ŠV. FABIJONAS, popiežius, kankinys, arba ŠV. SEBASTIJONAS, kankinys*/
01.21 /* ŠV. AGNIETĖ, merg. ir kank. */
01.22 /* ŠV. VINCENTAS, diakonas ir kank.*/
01.23 /* Šv. Raimundas Penjafortietis Šv. Emerencijonos*/
01.24 /*ŠV. PRANCIŠKUS SALEZIETIS, vysk. Bažn. mok.*/
01.25 /*ATSIVERTIMAS ŠV. PAULIAUS */
01.26 /*ŠV. TIMOTIEJUS IR ŠV. TITAS, vysk.*/
01.27 /* ŠV. ANGELĖ MERIČI, merg., arba PAL. JURGIS MATULAITIS, vysk.*/
01.28 /*ŠV. TOMAS AKVINIETIS, kun. ir Bažn. mok */
01.29 /* Šv. Pranciškus Salezas, vysk., išp. ir Bažn. mok.*/
01.30 /*ŠV. JACINTA MARISKOTIETĖ, merg */
01.31 /* ŠV. JONAS BOSKO, kun..*/

02.01 /* Šv. Ignotas (Antiochietis), vysk. ir kank. */
02.02 /* VIEŠPATIES PAAUKOJIMAS*/
02.03 /*ŠV. BLAŽIEJUS, vysk., kank., arba ŠV. ANSGARAS (OSKARAS), vysk. */
02.04 /*ŠV. JUOZAPAS LEONESSIETIS, kun., I Ord. */
02.05 /*ŠV. AGOTA, merg., kank.*/
02.06 /* ŠV. PETRAS KRIKŠTYTOJAS, PAULIUS MIKI IR DRAUG., kank.*/
02.07 /* ŠV. KOLETA, merg.*/
02.08 /* ŠV. JERONIMAS EMILIANI*/
02.09 /*Šv. Kirilas Aleksandrietis, vysk., išp. ir Bažn. mok. */
02.10 /*ŠV. SKOLASTIKA, merg.*/
02.11 /* PAL. MERG. MARIJA LURDIET */
02.12 /*Šv. Septyni Švč. M. Marijos Tarnų Ordino Steigėjai, */
02.13 /* */
02.14 /*ŠV. KIRILAS, vienuolis, ir ŠV. METODIJUS, vysk, - EUROPOS GLOBĖJAI */
02.15 /* Šv. Faustino ir Jovitos*/
02.16 /* */
02.17 /* ŠV. SEPTYNI PAL. MERG. MARIJOS TARNŲ ORD. (SERVITŲ) STEIGĖJAI*/
02.18 /* */
02.19 /* */
02.20 /* */
02.21 /* ŠV. PETRAS DAMIANI, vysk. ir Bažn. mok. */
02.22 /* KATEDRA (SOSTAS) ŠV. PETRO, ap.*/
02.23 /*ŠV. POLIKARPAS, vysk., kank.*/
02.24 /* */
02.25 /* */
02.26 /* */
02.27 /* */
02.28 /* */
02.29 /* */

03.01 /* */
03.02 /* ŠV. AGNIETĖ PRAHIETĖ, merg*/
03.03 /* */
03.04 /* ŠV. KAZIMIERAS, PIRMASIS LIETUVOS GLOBĖJAS. Melskimės. Visų tautų Tėve, amžinasis Dieve, leisk šventajam Kazimierui amžiais globoti mūsų Tėvynę, kad mūsų širdyse liepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad jaunimas suprastų tyro gyvenimo grožį ir visa tauta gyventų taikoje ir gerovėje. Amen.*/
03.05 /* */
03.06 /*Šv. Perpetuos ir Felicitos, kankinių */
03.07 /* ŠV. PERPETUA IR ŠV. FELICITA, kank*/
03.08 /* ŠV. DIEVO JONAS, pašv*/
03.09 /* ŠV. PRANCIŠKA ROMIETĖ, pašv.*/
03.10 /* */
03.11 /* */
03.12 /* Šv. Grigaliaus I, pop.,*/
03.13 /* */
03.14 /* */
03.15 /* */
03.16 /* */
03.17 /* ŠV. PATRIKAS, vysk.*/
03.18 /*ŠV. KIRILAS JERUZALIETIS, vysk., Bažn. mok */
03.19 /* ŠV. JUOZAPAS, PAL. MERG. MARIJOS SUŽADĖTINIS*/
03.20 /* */
03.21 /* Šv. Benedikto, abato, */
03.22 /* */
03.23 /* ŠV. TURIBIJUS MANGROVEJIETIS, vysk.*/
03.24 /* Šv. Gabrieliaus, arkangelo,*/
03.25 /* VIEŠPATIES APREIŠKIMAS*/
03.26 /* */
03.27 /*Šv. Jono Damaskiečio */
03.28 /*Šv. Jono Kapistrano */
03.29 /* */
03.30 /* */
03.31 /* */

04.01 /* */
04.02 /* ŠV. PRANCIŠKUS PAULIETIS, atsiskyrėlis*/
04.03 /* */
04.04 /*ŠV. IZIDORIUS, vysk., Bažn. mok. */
04.05 /* ŠV. VINCENTAS FERRER, kun.*/
04.06 /* */
04.07 /*ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS SALIETIS, kun */
04.08 /* */
04.09 /* */
04.10 /* */
04.11 /* ŠV. STANISLOVAS, vysk., kank.*/
04.12 /* */
04.13 /* ŠV. MARTYNAS I, pop., kank.*/
04.14 /* */
04.15 /* */
04.16 /* */
04.17 /* Šv. Aniceto, pop. ir kank.*/
04.18 /* */
04.19 /* */
04.20 /* */
04.21 /* ŠV. KONRADAS PARZHAMIETIS, pašv. */
04.22 /* */
04.23 /* ŠV. JURGIS, ANTRASIS LIETUVOS GLOBĖJAS. Melskimės. Šloviname, Viešpatie, tavo didybę ir maldaujame, kad Kristaus kančios mokinys šventasis Jurgis padėtų mums įveikti savo silpnumą. Amen.*/
04.24 /* ŠV. FIDELIS SIGMARINGIETIS, kun., kank.*/
04.25 /* ŠV. MORKUS, evangelistas*/
04.26 /* Šv. Kletas ir Marcelinas, popiežiai ir kankiniai*/
04.27 /* Šv. Petras Kanizijus*/
04.28 /*Palaimintasis LUKAS iš Poggibonsi. Melskimės:Gerasis Dieve, pašaukęs į atsivertimą palaimintąjį Luką, apšvietei jį gerų darbų šviesa; leisk ir mums duoti tikrų krikščioniško gyvenimo vaisių ir būti ištvermingais gėryje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius*/
04.29 /*ŠV. KOTRYNA SIENIETĖ, merg */
04.30 /* ŠV. PIJUS V, pop.*/

05.01 /*ŠV. JUOZAPAS DARBININKAS*/
05.02 /* ŠV. ATANAZAS, vysk., Bažn. mok.*/
05.03 /*ŠV. PILYPAS IR ŠV. JOKŪBAS, */
05.04 /*PAL. MYKOLAS GIEDRAITIS, vienuolis*/
05.05 /* Šv. Pijus V, pop*/
05.06 /* */
05.07 /* Šv. Stanislovas,*/
05.08 /* */
05.09 /* ŠV. KOTRYNA BOLONIETĖ, merg.,*/
05.10 /* Šv. Antoninas,*/
05.11 /* ŠV. IGNAZAS LAKONIETIS, pašv.*/
05.12 /* ŠV. NERIJUS IR ŠV. ACHILAS arba ŠV. PANKRATAS, kank.*/
05.13 /* */
05.14 /*ŠV. MOTIEJUS, ap */
05.15 /* Šv. Jonas Krikštytojas Salietis*/
05.16 /* ŠV. MARGARITA KORTONIETĖ */
05.17 /* ŠV. PASKVALIS BAYLON, pašv.*/
05.18 /*ŠV. FELIKSAS KANTALIČIETIS, pašv. */
05.19 /* */
05.20 /*ŠV. BERNARDINAS SIENIETIS, kun. */
05.21 /* */
05.22 /* */
05.23 /* */
05.24 /* ŠV PRANCIŠKAUS BAZILIKOS DEDIKACIJA*/
05.25 /* ŠV. BEDA GARBINGASIS, kun., Bažn. mok. arba ŠV. GRIGALIUS VII, pop., arba ŠV. MARIJA MAGDALENA PACIETĖ, merg.*/
05.26 /* ŠV. PILYPAS NĖRIS, kun.*/
05.27 /*ŠV. AUGUSTINAS KENTERBERIETIS, vysk. */
05.28 /* ŠV. JĖZAUS MARIJA ANA, merg.*/
05.29 /* */
05.30 /* PAL. BAPTISTA VARANO, merg.*/
05.31 /* PAL. MERG. MARIJOS APSILANKYMAS*/

06.01 /* ŠV. JUSTINAS, kank. - min., TELŠIŲ VYSKUPIJOS GLOBĖJAS*/
06.02 /* ŠV. MARCELINAS IR ŠV. PETRAS, kank.*/
06.03 /* ŠV. KARLAS LWANGA IR DRAUGAI, kank*/
06.04 /*Šv. Pranciškus Karačijolas, */
06.05 /* ŠV. BONIFACAS, vysk., kank.*/
06.06 /* ŠV. NORBERTAS, vysk.*/
06.07 /* */
06.08 /* */
06.09 /*ŠV. EFREMAS, diak., Bažn. mok. */
06.10 /* */
06.11 /* ŠV. BARNABAS, ap.*/
06.12 /*PAL. IOLANDA, pašv.*/
06.13 /* ŠV. ANTANAS PADUVIETIS, kun., Bažn. mok.*/
06.14 /* Šv. Bazilijus Didysis, vysk.*/
06.15 /* */
06.16 /* */
06.17 /* */
06.18 /* Šv. Efremas Siras, diakonas,Šv. Morkaus ir Marcelijono, kankinių,*/
06.19 /* ŠV. ROMUALDAS, abat.*/
06.20 /* Šv. Silverijaus, pop*/
06.21 /* ŠV. ALOYZAS GONZAGA, pašv.*/
06.22 /* ŠV. PAULINAS NOLIETIS, vysk, arba ŠV. JONAS FISHER, vysk. ir ŠV. TOMAS MORE, kank.*/
06.23 /* */
06.24 /* ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMAS*/
06.25 /* Šv. Vilhelmas*/
06.26 /* Šv. Jonas ir Paulius, kankiniai */
06.27 /* ŠV. KIRILAS ALEKSANDRIRTIS, vysk., Bažn. mok.*/
06.28 /* ŠV. IRENĖJUS, vysk., kank.*/
06.29 /*ŠV. PETRAS IR ŠV. PAULIUS, ap.*/
06.30 /*ŠV. PIRMIEJI ROMOS Bažn. kank. Arba PAL. RAIMUNDAS LULLO, kank, */
06.31 /* */

07.01 /* ŠV. TOMAS, ap.*/
07.02 /* ŠV. ELZBIETA PORTUGALĖ*/
07.03 /* ŠV. ANTANAS MARIJA ZACHARIJAS, kun*/
07.04 /* ŠV. MARIJA GORETTI, merg., kank.*/
07.05 /* Šv. Antanas Marija Zakarijas*/
07.06 /* Šv. Marija Goreti, merg.*/
07.07 /* Šv. Kirilas ir Metodijus,*/
07.08 /* PAL. GRIGALIUS GRASSI IR DRAUGAI*/
07.09 /* ŠV. MIKALOJUS PICK IR DRAUGAI*/
07.10 /*ŠV. VERONIKA GIULIANI, merg.*/
07.11 /* ŠV. BENEDIKTAS, abat., EUROPOS GLOBĖJAS*/
07.12 /* Pal. JURGIS MATULAITIS, VYSK. Melskimės. */
07.13 /* ŠV. HENRICHAS*/
07.14 /*ŠV. KAMILIJUS LELIETIS, kun. arba ŠV. PRANCIŠKUS SOLANO, kun.*/
07.15 /* ŠV. BONAVENTŪRA, vysk. ir Bažn. mokyt.*/
07.16 /* PAL. KARMELIO KALNO M. MARIJA */
07.17 /*Šv. Alekso, išp. */
07.18 /* Šv. Kamilas Lelietis*/
07.19 /* Šv. Vincentas Paulietis,*/
07.20 /*Šv. Jeronimas Emilijanis */
07.21 /* ŠV. LAURYNAS BRINDIZIETIS, kun. ir Bažn. mokyt., */
07.22 /* ŠV. MARIJA MAGDALIETĖ*/
07.23 /* ŠV. BRIGITA, pašv. arba PAL. KUNIGUNDA, pašv*/
07.24 /*PAL. LIUDVIKA SAVOJIETĖ, pašv. */
07.25 /*ŠV. JOKŪBAS, ap.*/
07.26 /*ŠV. JOACHIMAS IR ŠV. ONA, pal. M. Marijos tėvai*/
07.27 /* PAL. M. MAGDALENA MARTINENGO, merg.*/
07.28 /* PAL. MOTIEJA, merg.*/
07.29 /*ŠV. MORTA */
07.30 /* ŠV. PETRAS AUKSAŽODIS, vysk., Bažn. mokyt.*/
07.31 /* ŠV. IGNOTAS LOJOLIETIS, kun.*/

08.01 /* ŠV. ALFONSAS MARIJA LIGURIETIS, vysk., Bažn. mokyt.*/
08.02 /* ŠV. ANGELŲ MARIJA - PORCIUNKULĖ*/
08.03 /* */
08.04 /*ŠV. JONAS MARIJA VIANNEY, kun.*/
08.05 /*ŠV. MARIJOS DIDŽIOSIOS BAZILIKOS PAŠVENTINIMAS (SNIEGINĖ) */
08.06 /* VIEŠPATIES ATSIMAINYMAS*/
08.07 /* ŠV. SIKSTAS II, pop., IR DRAUGAI arba ŠV. KAJETONAS, kun.*/
08.08 /* ŠV. DOMININKAS, kun., OP ĮKŪRĖJAS */
08.09 /* Šv. Lauryno vigilija , Šv. Romano, kank.,Šv. Kryžiaus Teresė Benedikta, mergelė, kankinė, Europos globėja*/
08.10 /* ŠV. LAURYNAS, diak., kank.*/
08.11 /* ŠV. KLARA, merg., II ORD BENDRAĮKŪRĖJA*/
08.12 /* */
08.13 /* ŠV. PONCIJONAS, pop., IR IPOLITAS, kun., kank.*/
08.14 /* ŠV. MAKSIMILIJONAS MARIJA KOLBE, kun., kank.*/
08.15 /*PAL. MERG. MARIJOS ĖMIMAS Į DANGŲ (ŽOLINĖ) */
08.16 /* ŠV. STEPONAS VENGRAS*/
08.17 /* Šv. Hiacintas (Jackus)*/
08.18 /*Šv. Agapito, kank.*/
08.19 /*ŠV. LIUDVIKAS, vysk. */
08.20 /*ŠV. BERNARDAS, abat., Bažn. mok.*/
08.21 /* ŠV. PIJUS X, pop.*/
08.22 /* PAL. MERG. MARIJA KARALIENĖ*/
08.23 /* ŠV. ROŽĖ LIMIETĖ, merg.*/
08.24 /* ŠV. BALTRAMIEJUS, apašt.*/
08.25 /* ŠV. LIUDVIKAS IX, karalius,*/
08.26 /* */
08.27 /* ŠV. MONIKA*/
08.28 /* ŠV. AUGUSTINAS, vysk., Bažn. mokyt.*/
08.29 /* ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS, kank.*/
08.30 /*Šv. Rožė Limietė, merg */
08.31 /*Šv. Raimundas Nonatas */

09.01 /* Šv. Egidijaus, abato,*/
09.02 /*PAL. DŽIANFRANKAS BURTE`, PAL. SEVERINAS GIRAULT IR DRAUGAI - kank. */
09.03 /* ŠV. GRIGALIUS DIDYSIS, pop., Bažn. mokyt. Melskimės: Dieve, užtariant šv. Grigaliui suteik malonę pažinti dieviškos liturgijos slėpinį. */
09.04 /* ŠV. ROŽĖ VITERBIETĖ, merg.*/
09.05 /* Šv. Laurynas Justinijanis, vysk*/
09.06 /* */
09.07 /*Šv. Rykas, vienuolis, Melskimės: Jam užtariant, siųsk mums daugiau Saulės spindulių. */
09.08 /* Švč. Mergelės MARIJOS GIMIMAS. Šilinė. Melskimės. Suteik, Viešpatie, savo tikintiesiems dangaus malonių dovanų! Švenčiausios Mergelės motinystė buvo mūsų išganymo pradžia, tegul tad jos Gimimo šventė visiems atneš paguodą ir ramybę. Amen.*/
09.09 /* */
09.10 /* Šv. Mikalojus Tolentietis*/
09.11 /* Šv. Proto ir Hiacinto, kankinių, */
09.12 /* */
09.13 /* ŠV. JONAS CHRIZOSTOMAS, vysk., Bažn. mokyt.*/
09.14 /* ŠV. KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMAS*/
09.15 /*PAL. MERG. MARIJA SOPULINGOJI*/
09.16 /*ŠV. KORNELIJUS, pop., ir ŠV. KIPRIJONAS, vysk., kank. */
09.17 /* ŠV. PRANCIŠKAUS stigmos. Melskimės. Dieve, serafiškojo tėvo šventojo Pranciškaus kūne įspaudei savo Sūnaus kančios ženklus, uždegdamas mūsų dvasią savo meilės ugnimi; jo užtarimu leisk mums panašėti į nukryžiuotąjį Kristų, idant dalyvautume jo prisikėlime. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja dabar ir per amžius. Amen. */
09.18 /* ŠV. JUOZAPAS iš KOPERTINO, kun. Melskimės. Dieve, nuostabia išmintimi panorėjęs visa patraukti prie viengimio savo Sūnaus, padėk pakilti virš žemiškojo godumo ir, per šv. Juozapo iš Kopertino nuopelnus bei dorybių pavyzdį, panašėti į patį Tavo Sūnų.*/

09.19 /*ŠV. JANUARIJUS, vysk, kank. */
09.20 /* ŠV. PRANCIŠKUS KAMPOROSIETIS, pašv.*/
09.21 /* ŠV. MATAS, apašt., evangelistas. Melskimės. Gailestingasis Dieve, šv. Matą iš muitininko padaręs apaštalu, leisk ir mums, jo pavyzdžio ir maldų remiamėms, sekti tavimi ir tau visa širdžia priklausyti.*/
09.22 /*Šv. Tomo Vilanoviečio,*/
09.23 /* ŠV. KLAROS KŪNO ATRADIMAS*/
09.24 /*Graži diena maldai */
09.25 /* Graži diena maldai*/
09.26 /*ŠV. KOZMAS IR DAMIJONAS, kankiniai. Melskimės. Pagarbiai minėdami šventuosius kankinius Kozmą ir Damijoną, šloviname tave, Viešpatie, už tai, kad savo neapsakoma Apvaizda nuvedei juos į amžinąją garbę ir mums teiki nuolatinę pagalbą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.27 /* ŠV. VINCENTAS PAULIETIS, kun. Melskimės. Dieve, tu vargšams globoti ir dvasininkams auklėti šv. kunigą Vincentą apdovanojai apaštališkomis dorybėmis; uždek ir mums uolumo dvasia, kad mylėtume, ką jis mylėjo, ir gyventume, kaip jis mokė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.28 /* ŠV. VACLOVAS, kank.Melskimės. Dieve, tu šventąjįkankinį Vaclovą išmokei dangaus karalystę vertinti labiau negu žemiškąją; jo užtarimu padėk ir mums, savęs išsižadėjus, tau visa širdimi tarnauti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. */
09.29 /* ŠV. MYKOLAS, ŠV. GABRIELIUS, ŠV. RAPOLAS, archang. Melskimės. Dieve, tu gražiai skirstai pareigas angelams ir žmonėms; tad atsiųsk tavo didybei danguje tarnaujančių dvasių, kad globotų mūsų gyvenimą žemėje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
09.30 /* *ŠV. JERONIMAS, kun., Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, šventajam kunigui Jeronimui įkvėpęs švelnią ir gyvą Šventojo Rašto meilę, leisk ir mums kasdien maitintis tavo žodžiu ir jame rasti gyvenimo prasmę. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/

10.01 /* ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS TERESĖ, merg., Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, savo karalystę paskyręs nuolankiesiems ir mažutėliams, vesk mus saugiu šventosios Teresės pramintu taku, kad jos užtarimu ir mums apsireikštų amžinoji tavo garbė. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.02 /*ŠV. ANGELAI SARGAI . Melskimės. Dieve, tu savo neapsakoma rūpestinga Apvaizda siunti šventuosius angelus mūsų sergėti; duok mums dabar džiaugtis nuolatine jų globa, o paskui amžina draugyste danguje. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.03 /*ŠV. EVALDAS, kankinys*/
10.04 /*ŠV. PRANCIŠKUS ASYŽIETIS, TRIJŲ ORDINŲ ĮKŪRĖJAS. Melskimės. Dieve, tu šventajam Pranciškui leidai neturtu ir nuolankumu būti panašiam į Kristų; padėk mums eiti šventųjų keliais paskui tavo Sūnų ir vienytis su tavimi džiugia meile. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.05 /*Šv. Placido ir draugų, kank */
10.06 /*ŠV. BRUNONAS, kun. Melskimės. Dieve, pašaukęs šventąjį Brunoną tyruose tau tarnauti, leisk mums, jo užtariamiems, pasaulio sukūriuose nuolat širdimi prie tavęs kilti. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.07 /* ŠVČ. M. MARIJA ROŽANČINĖ. Melskimės. Per angelą apreiškęs žmonėms savo Sūnaus įsikūnijimą, pripildyk mūsų širdis, Viešpatie, savo malonės ir, švenčiausiajai Mergelei Marijai užariant, Kristaus kančios ir kryžiaus galia vesk mus į garbingą prisikėlimą.*/
10.08 /*Šv. Brigita, našlė , Šv, Sergijaus, Bacho, Marcelino ir Apulėjaus, kankinių, */
10.09 /* ŠV. DIONIZAS, vysk., kankinys IR JO DRAUGAI, kankiniai. Melskimės. Dieve, tu šventąjį Dionizą su draugais pasiuntei pagonims skelbti tavo garbės ir kankinamus apdovanojai didžia ištverme; duok mums jėgų, sekant jų pavyzdžiu, nesivaikyti pasaulio malonumų ir nepabūgti grasinimų. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.10 /* ŠV. DANIELIUS IR DRAUGAI, kank.*/
10.11 /* Graži diena maldai. */
10.12 /*ŠV. SERAFINAS MONTEGRANARIETIS, pašv. */
10.13 /*Šv. Edvardas Karalius */
10.14 /* ŠV. KALIKSTAS I, popiežius., kank. Melskimės. Maloningai išklausyk, Viešpatie, savo Bažnyčios maldas: tepadeda mums savo nuopelnais šventasis popiežius Kalikstas, kurio kankinystė mus žavi. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.15 /*ŠV. JĖZAUS TERESĖ AVILIETĖ, merg. Bažnyčios mokytoja. Melskimės. Dieve, tu šventosios Dvasios veikimu palaimintąją Teresę skatinai rodyti Bažnyčiai tobulybės takus; jos raštų dvasiniais turtais mus nuolat stiprink, o pavyzdžiu ragink siekti tikro šventumo. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.16 /*ŠV. JADVYGA, vienuolė. Melskimės. Visagali Dieve, tepadeda mums savo užtarimu šventoji Jadvyga, kurios gyvenimas visiems yra tauriausio nuolankumo pavyzdys. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.17 /*ŠV. IGNOTAS ANTIOCHIETIS, vysk. kankinys. Melskimės. Visagali amžinasis Diebe, tu kankinių krauju puoši šventąją savo Bažnyčią; suteik malonę, kad šiandien minima palaimintojo Ignoto garbinga kankinystė, atnešusi jam amžinąją šlovę, ir mums pelnytų nuolatinę pagalbą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.18 /* ŠV. LUKAS, evang. Melskimės. Viešpatie Dieve, tu šventąjį Luką pašaukei žodžiu ir raštu skelbti tavo meilę vargstančiai žmonijai; tegul visi krikščionys bus vienos širdies ir vienos sielos, ir visos tautos išvys tavo išgelbėjimą. Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.*/
10.19 /*ŠV. PETRAS ALKANTARIETIS, kun.*/
10.20 /* PAL. JOKŪBAS STREPIETIS*/
10.21 /* Graži diena maldai */
10.22 /*PAL. JUOZAPINA LEROUX, merg. */
10.23 /* ŠV. JONAS KAPESTRANAS, PRANCIŠKONAS, KUNIGAS. Melskimės. Dieve, tu priespaudą kenčiantiems tikintiesiems padrąsinti išsirinkai šventąjį kunigą Joną; laikyk mus savo galingoje globoje, suteik laisvę ir ramybę Bažnyčiai. Amen.*/
10.24 /*ŠV. ANTANAS MARIJA KLARET, vyskupas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį vyskupą Antaną Mariją apdovanojai didžia meile ir kantrybe, kad jis tautoms skleistų Eangelijos šviesą; leisk ir mums, jo užtariamiems, rūpintis didesne tavo garbe ir stropiai darbuotis, kad visus žmones laimėtume Kristui. Amen.*/
10.25 /*Šv. Krizanto ir Darijos, kankinių */
10.26 /* PAL. BONAVENTŪRA POTENZIETIS, kun.*/
10.27 /* */
10.28 /*ŠV. SIMONAS IR ŠV JUDAS, APAŠTALAI. Melskimės. Dieve, tu per savo apaštalus leidai pažinti tave; šventiesiems Simonui ir Judui užtariant, padėk Bažnyčiai laimėti naujus tikinčiųjų būrius. Amen. */
10.29 /* */
10.30 /* */
10.31 /* */

11.01 /* VISI ŠVENTIEJI. Visagali amžinasis Dieve, tu leidi šiandien viena iškilme paminėti visų šventųjų nuopelnus; tegu visa jų gausybė mus užtaria, kad galėtume patirti neišsemiamą tavo gailestingumą. Amen.*/
11.02 /* VĖLYNĖS*/
11.03 /* ŠV. MARTYNAS PORESAS, vienuolis. Dieve, šventąjį Martyną nuolankumo keliu nuvedęs į amžinąją garbę, mokyk ir mus sekti jo gražiu pavyzdžiu. Amen.*/
11.04 /*ŠV. KAROLIS BORROMEJUS, vysk. Palaikyk, Viešpatie, savo tautoje tą dvasią, kurios buvo kupinas šventasis vyskupas Karolis, kad Bažnyčia nuolat atsinaujintų ir, būdama ištikima Evangelijai, rodytų pasauliui gyvą Kristaus paveikslą. Amen.*/
11.05 /* */
11.06 /* */
11.07 /*PAL. ELENA ENSELMINI, merg. */
11.08 /* PAL. JONAS DUNSAS ŠKOTAS, kun.*/
11.09 /*LATERANO BAZILIKOS PAŠVENTINIMAS. Melskimės. O didis Dieve, iš gyvų ir rinktinių akmenų rengiantis sau amžinąją buveinę, pagausink Bažnyčioje Šventosios Dvasios malonę, kurią jai esi davęs, kad tau ištikima tauta nuolat tobulėtų pagal dangiškosios Tėvynės paveikslą. Amen.*/
11.10 /* ŠV. LEONAS DIDYSIS, pop, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu neduodi pragaro jėgoms nugalėti ant apaštalų uolos tvirtai pastatytos savo Bažnyčios; šventajam popiežiui Leonui užtariant, padėk jai visada laikytis tavo tiesos ir džiaugtis ramybe. Amen.*/
11.11 /*ŠV. MARTYNAS TURIETIS, vysk. Melskimės. Dieve, pašlovintas šventojo vyskupo Martyno gyvenimu ir mirtimi, atnaujink mūsų širdyse savo malonės stebuklus, kad nei mirties baimė, nei gyvenimo vilionės mūsų neatskirtų nuo tavo meilės. Amen.*/
11.12 /*ŠV. DIEGAS ALKALIETIS, pašv.*/
11.13 /*ŠV. JUOZAPATAS, vysk., kankinys. Melskimės. Tegul galingai veikia, tavo Bažnyčioje toji dvasia, kurios kupinas šventasis Juozapatas atidavė gyvybę už ganomuosius, kad ir mes, jo užtariami ir Šventosios Dvasios stiprinami, nebijotume aukotis už brolius. Amen.*/
11.14 /* ŠV. MIKALOJUS TAVELIC IR DRAUGAI, kank.*/
11.15 /* ŠV. ALBERTAS DIDYSIS, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventajam vyskypui Albertui davei sugebėjimą gražiai derinti žmogiškąją išmintį su dieviškuoju tikėjimu; suteik mums jo įžvalgumo, kad įvairių mokslų pažanga mums padėtų vis labiau tave pažinti ir mylėti. Amen.*/
11.16 /* ŠVČ. AUŠROS VARTŲ MERG. MARIJA, GAILESTINGUMO MOTINA. Melskimės. Mūsų nuoširdžiai garbinama Gailestingumo Motina Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums, Viešpatie, išmelsti tavo pasigailėjimo ir visuomet gauti tavo pagalbos. Amen.*/
11.17 /*ŠV. ELZBIETA VENGRĖ*/
11.18 /* ŠV. PETRO IR ŠV. PAULIAUS, ap., BAZILIKŲ PAŠVENTINIMAS arba PAL. SALOMĖJA KROKUVIETĖ, merg.*/
11.19 /*ŠV. AGNIETĖ ASYŽIETĖ, merg.*/
11.20 /* ŠV. RAPOLAS KALINAUSKAS, kun.*/
11.21 /* PAL. MERG. MARIJOS PAAUKOJIMAS */
11.22 /* ŠV. CECILIJA, merg., kank.*/
11.23 /*ŠV KLEMENSAS I, pop., kank., arba ŠV. KOLUMBANAS, abat.*/
11.24 /*Šv. Kryžiaus Jonas, Šv. Krizogono, kank */
11.25 /* */
11.26 /*ŠV. LEONARDAS PORTOMAURICIETIS, kun.*/
11.27 /*ŠV. PRANCIŠKUS ANTANAS FASANI, kun. */
11.28 /* ŠV. JOKŪBAS MARKIETIS, kun.*/
11.29 /*VISI SERAFIŠKOJO ORDINO ŠVENTIEJI */
11.30 /*ŠV. ANDRIEJUS, apaštalas. Melskimės.*/

12.01 /* */
12.02 /* */
12.03 /* ŠV. PRANCIŠKUS KSAVERAS, kunigas. Melskimės. Dieve, tu šventojo Pranciškaus pamokslais laimėjai daug tautų; įkvėpk tikinčiųjų sieloms uolumo skleisti tikėjimą, o šventajai Bažnyčiai duok džiaugtis vis gausėjančiais narių būriais. Amen.*/
12.04 /* ŠV. JONAS DAMASKIETIS, kunigas, Bažn. mokytojas. Melskimės. Tepadeda mums, Viešpatie, šventojo kunigo Jono maldos, kad tikrasis tikėjimas, kurio jis savo gyvenimu ir raštais mokė, visada būtų mūsų stiprybė ir šviesa. Amen.*/
12.05 /* Šv. Sabo, abata.*/
12.06 /*ŠV. MIKALOJUS, vyskupas. Melskimės. Būk mums, Viešpatie, gailestingas ir, šventajam vyskupui Mikalaojui užtariant, sergėk mus nuo pavojų, kad niekada nenuklystume nuo išganymo kelio.Amen. */
12.07 /* ŠV. AMBRAZIEJUS, vyskupas, Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį vyskupą Ambraziejų pašaukei būti katalikų tikėjimo mokytoju ir apaštališko tvirtumo pavyzdžiu; pažadink ir šiandien savo bažnyčiai pasiaukojusių vyrų, kurie ją ryžtingai ir išmintingai valdytų. Amen.*/
12.08 /* ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, SERAFIŠKOJO ORDINO GLOBĖJOS IR KARALIENĖS, NEKALTASIS PRASIDĖJIMAS. Melskimės. Dieve, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltu Prasidėjimu tu parengei tinkamą būstą savo Sūnui. Kaip dėl būsimos savo Sūnaus mirties nuopelnų ją apsaugojai nuo bet kokios dėmės, taip ir mums, jos užtariamėms, leisk ateiti pas tave tyromis širdimis. Amen.*/
12.09 /* */
12.10 /* Šv. Melchijado, pop. ir kank*/
12.11 /* ŠV. DAMAZAS I, popiežius. Melskimės. Leisk mums Viešpatie, nuoširdžiai branginti tavo kankinius, kurių garbę šventasis popiežius Damazas su meile skleidė. Amen.*/
12.12 /* ŠV. JOANA PRANCIŠKA ŠANTALIETĖ, vienuolė. Melskimės. Dieve, tu šventąją Joaną Prancišką, įvairiais gyvenimo takais vesdamas, papuošiai gražiausiais nuopelnais; jai užtariant, padėk mums ištikimai atlikti pašaukimo pareigas ir visada aplinkai šviesti krikščionišku elgesiu. Amen.*/
12.13 /* ŠV. LIUCIJA, mergelė, kankinė. Melskimės. Garbingas šventosios mergelės ir kankinės Liucijos užtarimas tepaskatina mus, Viešpatie, jos gimimą dangui džiaugsmingai minėti ir niekada amžinųjų dalykų nepamiršti. Amen.*/
12.14 /*ŠV KRYŽIAUS JONAS, kunigas., Bažn. mokytojas. Melskimės. Dieve, tu šventąjį kunigą Joną įkvėpei tobulai išsižadėti savęs ir mylėti vien kryžių; vesk ir mus jo pėdomis į amžinąją garbę, kur visada tave regėsime. Amen.*/
12.15 /* */
12.16 /* */
12.17 /* */
12.18 /* */
12.19 /* */
12.20 /* */
12.21 /* ŠV. PETRAS CANISIO, kunigas, Bažn. mokyt. Melskimės. Dieve, tu katalikų tikėjimui ginti šventąjį kunigą Petrą apginklavai dorybėmis ir mokslu; tegul, jo užtariami, atranda tave visi, kurie dar ieško tiesos, tegul drąsiai tave išpažįsta, kurie jau tiki. Amen.*/
12.22 /* */
12.23 /* ŠV. JONAS KETIETIS, kun. Melskimės. Leisk, visagalis Dieve, palaimintojo kunigo Jono pavyzdžiu per gyvenimą eiti apsišarvavus šventųjų išmintimi ir pelnyti tavo atlaidumą gailestingumo darbais. Amen.*/
12.24 /* */
12.25 /* VIEŠPATIES GIMIMAS*/
12.26 /* ŠV. STEPONAS, PIRMASIS KANKINYS. Melskimės. Padėk mums, Viešpatie, sekti kilniais pavyzdžiais ir išmokyk mylėti net priešus, kaip šventasis Steponas, kurio gimimą dangui minime ir kuris savo žudikams meldė atleidimo. Amen.*/
12.27 /*ŠV. JONAS, APAŠTALAS, EVANGELISTAS. Melskimės. Dieve, per šventąjį apaštalą Joną atskleidęs savo Amžinojo Žodžio paslaptis, duok mums pažinti ir pamilti visa, ko jis taip kilniai mokė. Amen.*/
12.28 /*ŠV. NEKALTIEJI VAIKELIAI, kankiniai. Melskimės. Nekaltieji vaikeliai, Dieve, šiandien tavo garbę paskelbė ne žodžiais, o kankinių mirtimi; padėk ir mums visu gyvenimu skelbti tikėjimą, kurį išpažįstame lūpomis. Amen.*/
12.29 /* ŠV. TOMAS BECKET, vysk., kankinys. Dieve, tu šventajam Tomui leidai karžygiškai žūti už tiesą; jo užtarimu padėk ir mums dėl Kristaus negailėti gyvybės šiame pasaulyje, kad ją atrastume danguje. Amen.*/
12.30 /* */
12.31 /* ŠV. SILVESTRAS I. Melskimės. Šventojo popiežiaus Silvestro užtarimu gelbėk, Viešpatie, savo žmones, kad jie, tavo vadovaujami, per šį laikinąjį gyvenimą saugiai keliautų ir amžinąjį laimingai pasiektų. Amen.*/

Dievo žodis

Šv. Mišios:

PARAMA

Vilties Bėgimas

PAX et BONUM

Vilties bėgimas 2008

Dienos šventasis

Tūbausių kalendorius

Parapijos fotosavaitė

Aukų dėžutė

Prisijungimas

Menas - Leo Ray

Edžio Fotomenas

Tomo galerija

Paveldas: Vargonai

Videoteka

Skelbimai, renginiai, anonsai

Kontaktai

Autorinės teisės ir atsakomybė

FONOTEKA

Mūsų projektai

Istorija: ar žinote, kad...